Prezidentas Nicolas Sarkozy drįso tikrinti prancūzų tautos didvyrio Charles‘o de Gaulle‘o prieš 43 m. priimtą sprendimą – pasitraukti iš NATO vadovybės struktūrų. Kaip ir žadėjo savo rinkimų kampanijoje, Berlyne vykusiame Prancūzijos ir Vokietijos dvišalės tarybos posėdyje N. Sarkozy pareiškė, kad Prancūzija vėl tampa visateisė Aljanso narė.

Ji iš Aljanso karinių struktūrų pasitraukė 1966 m. vasarį, kai šalies politiniai sluoksniai ėmė spausti prezidentą, reikalaudami atsikratyti vis didėjančio Amerikos dominavimo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Charles‘ui de Gaulle‘ui neliko nieko kita, o tik savo dekretu nutraukti Prancūzijos dalyvavimą Aljanso vadybos, planavimo ir mokymo veikloje. Tuomet ir jo vyriausioji būstinė iš Fontenblo buvo perkelta į Belgiją. Ilgametis valstybės vadovas buvo įvairių sentencijų autorius, todėl ir šiam savo sprendimui pritaikė posakį: „Kaip galima valdyti šalį, kuri turi 246 sūrių rūšis…”

N. Sarkozy žodžiams dar reikia oficialaus patvirtinimo. Kovo 17 d. šį klausimą svarstys Nacionalinis susirinkimas (Parlamentas). Ta proga Parlamentui bus pateiktas pasiūlymas dėl pasitikėjimo Francois Fillono Vyriausybe, kad visa valdančioji dauguma, kurioje yra dešimtys deputatų „golistų”, būtų priversta balsuoti už prezidento sprendimą. Oficialiai apie grįžimą į NATO Paryžius paskelbs balandžio pradžioje – prieš pat Aljanso 60-mečio iškilmes Strasbūre ir Baden Badene.

Ką gi laimės prancūzai, vėl atnaujinę veiklą Aljanse? Laikraštis „Le Monde” rašo, kad grįžimo sąlygos buvo aptartos su Vašingtonu. NATO štabuose darbo gaus apie 900 prancūzų karininkų, vienas iš generolų vadovaus bendroms karinėms pajėgoms, dislokuotoms Jungtinių Valstijų Virdžinijos valstijoje Norfolko bazėje. Kitas aukštas karininkas perims vadovavimą regioniniam štabui Lisabonoje, kurio žinioje yra greito reagavimo pajėgos ir NATO kosminės žvalgybos valdymas.

Aljansas pasipildys beveik 300 tūkst. reguliariosios armijos kareivių ir 419 tūkst. rezervininkų. Tai bus rimta jėga, vykdant taikdariškas ir humanitarines NATO misijas. Tiesa, Prancūzija ir iki šiol aktyviai dalyvavo Aljanso operacijose. Apie 4 tūkst. prancūzų kareivių tarnauja taikos palaikymo pajėgose įvairiuose pasaulio kampeliuose, pavyzdžiui, Afganistane. Čia prancūzai nusileidžia amerikiečiams ir britams. Kita vertus, iki šiol Paryžius buvo tik Briuselio įsakymų vykdytojas, tačiau dėl savo kaltės nedalyvaudavo planuojant šias operacijas. Prezidentas sakė, kad į Europos saugumo koncepciją dabar galima įterpti ir Prancūzijos branduolinį potencialą, ir kosmoso tyrimų pajėgas.
Gyventojų apklausos duomenimis, 57 proc. prancūzų pasisako už visateisį šalies grįžimą į NATO, 37 proc. yra prieš. Tačiau N. Sarkozy iniciatyvą kritiškai įvertino keturi buvę ministrai pirmininkai – tiek socialistai, tiek konservatoriai. Jie kaltina prezidentą perimant „atlantizmo ideologiją” ir visiška priklausomybe nuo JAV. „Ar kas pasikeitė nuo Amerikos dominavimo Europoje po karo ir dabar?” – retoriškai klausia opozicijos lyderiai.

Vakarų apžvalgininkai mano, kad tai daugiau ideologinis Paryžiaus sprendimas. Paryžius pavydžiai stebėjo, kaip, pavyzdžiui, savo aktyvumą Aljanse didina Lenkija ir net mažytė Lietuva, kaip jos vis didesnio užtarimo sulaukia iš už Atlanto. Plečiasi diskusijos dėl Gruzijos ir Ukrainos įtraukimo į bloką, atsinaujino jo ryšiai su Rusija. Taigi Prancūzija negalėjo likti NATO vadybos nuošalyje. Tai reikštų prarasti bet kokią įtaką geopolitiniams procesams ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Be to, kaip rašo laikraštis „Kommersant”, pribrendo plataus masto NATO reformos. Šią savaitę paaiškėjo naujas JAV pasiuntinys Aljanse. Juo taps 49 m. olandų kilmės mokslininkas ir žinomas karo ekspertas Ivo Daalderis, kuris kartu su Johnu McCainu parengė vadinamąją Demokratijų lygos, pakeisiančios Jungtines Tautas, koncepciją. Naujam Amerikos atstovui priklauso idėja NATO pagrindu išplėsti naujos struktūros veiklą į Afriką, Aziją ir Lotynų Ameriką. Štai būtent šiuo metu Prancūzija tikisi dar spėti įšokti į Aljanso reformų traukinį.