Melagių ir juokų dieną įvyksiantis Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimas Londone, o po to rengiamas Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderių pasitarimas analitikams kelia daug nepasitikėjimo. Nei vieni, nei kiti, kaip rašo „The Financial Times“, nesiveža konkrečių pasiūlymų, kaip įveikti pasaulinę krizę, o geriausiu atveju tik tarsis dėl regioninių problemų ir dvišalių santykių.

Ta proga Vakarų spauda prisimena 1933 m. birželį taip pat Londone surengtą 66 šalių ekonomikos ekspertų konferenciją, kurioje norėta pasipriešinti didžiajai ūkio depresijai ir kuri dėl Vašingtono vengimo siekti kompromisų patyrė nesėkmę. Manoma, kad politine prasme būtent ši pasaulinė ūkio krizė ir vengimas susitarti 1933 m. sausio pabaigoje į valdžią Vokietijoje atvedė nacius ir sudarė sąlygas Adolfui Hitleriui po 6 m. sukelti Antrąjį pasaulinį karą.

Šis laikotarpis sutapo su Nepaprastosios ekonominės politikos (NEP) pabaiga Sovietų Sąjungoje. Vadinamasis bolševikinis „rinkos socializmas“ buvo palaidotas pasaulio ekonomikos krizės ir atvedė į valdžią diktatorių Josifą Staliną.

Šios užuominos į didžiausius praėjusio amžiaus sukrėtimus yra taikomos ir šiai krizei. Vis labiau abejojama, ar suveiks „perkrovimo“ mygtukas, kurį nuspaudė Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovai. Vakarų apžvalgininkai rašo, kad B. Obama derybose su Rusijos prezidentu sieks savo pragmatinių tikslų. O žurnalas „Newsweek“ tikina, kad net patys nuovokiausi ekspertai negali pasakyti, ką turi galvoje Maskva, siekdama reformuoti JAV ir Rusijos santykius.

Pirmiausia nuskamba grasinimai Kaliningrado srityje dislokuoti „Iskander“ tipo raketas, o paskui Sergejus Lavrovas ir Hillary Clinton nuspaudžia „perkrovimo“ mygtuką. Kremlius uždega žalią šviesą humanitarinei pagalbai Afganistanui, bet paskui sumoka Kirgizijai už Amerikos karinės bazės Manase iškraustymą, tarsi ir pažada Vakarams bendradarbiauti sprendžiant Irano problemas, bet ketina Teheranui parduoti raketų kompleksus „S-300“. Į sąmokslą panašūs ir galimi mainai: Maskva padeda Vašingtonui blokuoti Irano branduolinę programą, o pastarasis atsisako planų Rytų Europoje dislokuoti priešraketinio skydo elementus.

„Newsweek“ mano, kad tik vienoje srityje Londone gali būti susitarta: net Šaltojo karo laikais pavykdavo rasti bendrą kalbą dėl nusiginklavimo ir bent jau pasirašyti branduolinių užtaisų mažinimo sutartis. Bet ir šis žingsnis gali būti žengtas ne dėl noro išvengti branduolinės konfrontacijos, o dėl to, kad nei Rusija, nei JAV negali sau leisti didinti šio arsenalo krizės sąlygomis. Taigi Londone bus pasirašyti du pareiškimai – dėl dvišalių santykių gerinimo ir dėl tolesnių ryšių, rengiant Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo tekstą.

Aišku, kad B. Obamos ir D. Medvedevo susitikimas natūraliai įsilieja į Didžiojo dvidešimtuko pasitarimą. Bet ir teigiamų jo rezultatų prognozuoti nedrįsta niekas. Londono „The Independent“ tvirtina, kad jeigu kitos pasaulio šalys neparems JAV ir Japonijos ekonomikos stimuliavimo priemonių, Niujorko ir Tokijo veiksmai bus bevaisiai. Pasaulinė prekybos organizacija prieš viršūnių susitikimą išplatino pranešimą, kad daugelis valstybių liovėsi stimuliuoti savo eksportą, o kitos įvedė naujas kvotas ir tarifus įvežamoms prekėms – avalynei, plienui, automobiliams ir kt.

Vakarų apžvalgininkai rašo, kad dėti daug vilčių į abu susitikimus Londone neverta. Gali būti, kad ir juodasis Didžiosios depresijos scenarijus nepasikartos. Tačiau rizika taip pat didelė: jeigu Londono viršūnių susitikimai baigsis be rezultatų, pasaulyje bus išpurenta dirva tarpti 3-ojo dešimtmečio diktatoriams, atvedusiems žmoniją prie katastrofos.