Rusija militarizuoja Arktį

arctic_militaryArkties vandenynas tampa nauja galimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos karinio konflikto zona. Kaip penktadienį rašo laikraštis „Kommersant”, Rusijos saugumo taryba parengė Šiaurės ašigalio militarizavimo projektą. Pagal jį iki 2020 m. Arkties regione bus dislokuota Rusijos kariuomenė, kuri užtikrins „karinį saugumą įvairiomis karinės ir politinės padėties sąlygomis”. Rusija neslepia ketinanti „išsaugoti pagrindinės Arkties valstybės kontrolę”, taip pat ir turtingų gamtos išteklių panaudojimą. Tačiau ši kontrolė kol kas bus perduota Federalinei saugumo tarnybai.

Jau artimiausiu metu Rusija pateiks paraišką Jungtinėms Tautoms leisti prie žemyninio šelfo prisijungti Lomonosovo ir Mendelejevo kalnagūbrius. Į artimiausius Arkties vandenyno rajonus netrukus bus išsiųsta Rusijos Šiaurės karinio jūrų laivyno povandeninių laivų flotilė.

Šiuo metu penkios valstybės – Rusija, Norvegija, Danija, JAV ir Kanada – yra pasirašiusios deklaraciją dėl Arkties šelfo panaudojimo. Be jų, jį kontroliuoti pretenduoja Vokietija ir Japonija, kurios neturi sienos su Arkties vandenynu. Vis dėlto aktyviausias Vašingtonas, kuris šiame regione ketina įkurdinti net priešraketinio skydo bazes. Apie tai buvo skelbta prezidento George‘o W. Busho direktyvoje dar sausio pradžioje. Joje irgi pateikiami politiniai šio sprendimo motyvai – ginti JAV nacionalinius interesus ir užkirsti kelią teroristiniam aktyvumui Arkties regione. Ir nors pernai Vašingtonas per dvi savaites į Šiaurės ašigalį mokslo tikslais buvo nusiuntęs du ledlaužius, jo argumentai konkuruojant su Rusija kol kas silpni. Mat JAV nėra ratifikavusios 1982 m. priimtos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, todėl negali reikšti pretenzijų į platesnę negu 200 jūrmylių Arkties vandenyno zoną. Tiesa, visos penkios šalys pernai gegužę pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo laikytis tarptautinių susitarimų ir nesudaryti naujų.

Rusija jaučiasi padėties šeimininkė. Jos žemyninio šelfo zona yra didesnė negu kitų regiono valstybių. Pernai rugpjūtį į vandenyno dugną, daugiau kaip 4 km gylį, buvo panirę du Rusijos batiskafai, kurie tyrimams paėmė grunto, paliko titano valstybinę vėliavą ir kapsulę su laišku ateities kartoms. Tam buvo ruoštasi 20 m., tačiau mokslininkams nepavyko įrodyti, kad Arkties vandenyno šelfas yra Sibiro žemyninės platformos tęsinys. Rusija tikėjosi, kad šitaip jai pavyks įrodyti, jog ir vandenyno gelmėse glūdintys teoriškai milžiniški naftos ir dujų klodai daugiausia priklauso jai.

Šalys varžovės iš tokių planų tik pasišaipė. JAV valstybės departamento atstovas Thomas Casey pareiškė, kad dugne rusai galėjo įsmeigti guminę, metalinę arba iš paklodės pasiūtą vėliavą, tačiau vis tiek ji jokios juridinės reikšmės neturi. Kanados užsienio reikalų ministras Peteris McKay ironiškai pastebėjo. kad dabar ne XV a., kai įbedęs vėliavėlę galėjai pasiskelbti tų žemių valdovu. Diplomatas turėjo galvoje ne tik Naujojo pasaulio atradėją Kolumbą, bet, pavyzdžiui, ir tais laikais gyvenusį ir ištvirkimais garsėjusį Romos popiežių Aleksandrą VI, kuris savo valia leido Portugalijai kolonizuoti Rytų pusrutulį, o Ispanijai – Vakarų.

Nemažiau kandžios kritikos sulaukė pernai surengta trijų Rusijos Dūmos deputatų ir specialaus prezidento atstovo, partijos „Vieningoji Rusija” parlamentinės frakcijos vieno iš vadovų, legendinio poliarininko Artūro Čilingarovo ekspedicija į Antarktidą. Joje tyrinėtojai turėjo išsiaiškinti, kaip geriau finansuoti Rusijos projektus Antarktidoje ir užtikrinti pensijas mokslininkams. Parlamentarai nuvežė dovanų – glėbį vantų pirčiai ir rusiškos degtinės. Naujoje stoties Novolazarevskajos pirtyje išsipėrę kartu su ten atskridusiu Monako kunigaikščiu Albertu II, jie esą ir užmiršę apie federalinio biudžeto pataisas…

Bet konkurentų pašaipos ir kritika nesumažino Rusijos ketinimų atsiriekti didesnę Arkties pyrago dalį. Dabar tam metama net kariuomenė. Kaip neseniai rašė laikraštis „Rossijskaja gazeta”, Arkties pasidalijimas taps viso pasauliu perdalijimu”. Karinis konfliktas čia neišvengiamas.

žinių radijas logo mazas