Rusijos regionai pradeda bruzdėti. Jie nepatenkinti federaline valdžia, kuri vos ne visą krizės naštą perkelia ant jų pečių. Nors didelę dalį regionų gaunamų pajamų tenka atiduoti federacijos vyriausybės žinion, o rinkimų sistema taip sutvarkyta, kad svarbiausi regionų asmenys yra skiriami iš „stipraus centro“.
Baškirijos Respublika – akivaizdus naujas separatizmo pavyzdys.
Kovo viduryje Panevėžio miesto tarybos posėdyje nuskambėjusi valstietės liaudininkės G. Umbrasienės replika „Jeigu jau šitaip, tada nafig“ privertė politikus žioptelti. Bet mums, tiesą sakant, šis jaunimo žargonas jau netampa kažkuo nemaloniu ar draustinu. Juk pilna žiniasklaida riebesnių žodelių… O išgirdę jį per “Dviračio šou” tik šyptelim: aha, aišku, apie ką kalbama…
Melagių ir juokų dieną įvyksiantis Baracko Obamos ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimas Londone, o po to rengiamas Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderių pasitarimas analitikams kelia daug nepasitikėjimo. Nei vieni, nei kiti, kaip rašo „The Financial Times“, nesiveža konkrečių pasiūlymų, kaip įveikti pasaulinę krizę, o geriausiu atveju tik tarsis dėl regioninių problemų ir dvišalių santykių.
Arkties vandenynas tampa nauja galimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos karinio konflikto zona. Kaip penktadienį rašo laikraštis „Kommersant”, Rusijos saugumo taryba parengė Šiaurės ašigalio militarizavimo projektą. Pagal jį iki 2020 m. Arkties regione bus dislokuota Rusijos kariuomenė, kuri užtikrins „karinį saugumą įvairiomis karinės ir politinės padėties sąlygomis”. Rusija neslepia ketinanti „išsaugoti pagrindinės Arkties valstybės kontrolę”, taip pat ir turtingų gamtos išteklių panaudojimą. Tačiau ši kontrolė kol kas bus perduota Federalinei saugumo tarnybai.
Paskutinėje kovo mėnesio laidoje „Savaitės pjūvis” tęsiame pokalbį artėjančių prezidento rinkimų tema. Apie šalies vadovo įgaliojimus mintimis dalysis Pilietinės demokratijos partijos lyderis ir galimas kandidatas į prezidentus Algimantas Matulevičius.
Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas komentuos lemiamą finansų rinkos įtaką ekonomikos krizei ir bankų sistemos vaidmenį šioje griūtyje.
Tradicinis politikos apžvalgininko ir laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentaras skirtas savaitės pabaigoje pažymimoms Lietuvos įstojimo į NATO 5-osioms metinėms ir Aljanso 60-mečiui.
Tai, kad antradienį žlugo dar viena Vidurio Europos šalies koalicinė centro dešiniųjų Vyriausybė, nieko stebėtino. Tačiau Čekija, kurios Parlamentas vos vieno balso persvara iš visų 200 deputatų atstatydino ministro pirmininko Mireko Topolaneko kabinetą, šį pusmetį pirmininkauja ES. Daug kam Briuselyje tai kelia susirūpinimą. Kabineto vadovas nuramino, kad pirmininkavimo procesas dėl to nenukentės.
Continue reading…
Artėjant Lietuvos įstojimo į NATO penkmečiui ir Aljanso įkūrimo 60-mečiui pravartu aptarti šios gynybinės organizacijos plėtros ir reformų problemas. Šįkart – keletas pastabų NATO „globalizacijos“ tema.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva kartu su kitomis šešiomis Europos valstybėmis – Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – buvo priimta visateise NATO nare. Kartu su Aljanso Europos šalimis, galingomis JAV ir Kanada Lietuva tapo nedidele, bet reikšminga gynybine atsvara prie rytinių jo sienų. Simboliška, kad po keleto dienų, balandžio 4-ąją, NATO pažymėjo 55-asias įkūrimo metines. Šiemet artėja Aljanso 60-metis. Prancūzijoje ir Vokietijoje (Strasbūre ir Kėlyje) balandžio 3–4 d. vyks NATO viršūnių susitikimas ir šventinė jubiliejinė ceremonija.
Senieji diplomatijos vilkai grįžta į didžiąją politiką tam, kad atnaujintų taikaus sambūvio ir nusiginklavimo procesą. Taip pasaulio spauda vertina 7-ame dešimtmetyje buvusio Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus, jau 85 m. sulaukusio Henry A. Kissingerio ir Berlyno sienos griuvimo metais tą patį postą užėmusio Jameso A. Bakerio III vizitus praėjusią savaitę į Maskvą. Derybose su Rusijos lyderiais šie politikos išminčiai pradėjo įgyvendinti Vašingtono paskelbtą santykių „perkrovimo“ su Rusija strategiją. Jie pareiškė, kad Barackas Obama Maskvą aplankys artimiausiais mėnesiais, o jų vizitai skirti parengti dirvai Rusijos ir JAV vadovų susitikimui balandžio 2 d. Londone.
Šioje „Savaitės pjūvio” laidoje išgirsime interviu su buvusia Valstiečių liaudininkų sąjungos vadove prof. Kazimira Prunskiene apie jos grįžimą į didžiąją politiką, prof. Kęstučio Glavecko minčių apie smunkančią Lietuvos užsienio prekybą, o laidos autorius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas, pasinaudodamas abiejų ekonomikos profesorių vertinimais, aptars 15-osios A. Kubiliaus Vyriausybės 100 dienų veiklą.
Praėjusį savaitgalį dėmesį atkreipė du svarbūs ekonomikos įvykiai: Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas netoli Londono ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) konferencija Vienoje. Nei vienas, nei kitas susitikimas netapo ženkliu postūmiu lipant iš pasaulinės krizės duobės. Analitikus ypač nuvylė deklaratyvūs G-20 ministrų priimti sprendimai ir vos dviejų puslapių komunikatas. Tačiau galima pastebėti bendrą šių forumų bruožą: Rusija vaidina vis aktyvesnį vaidmenį tiek pasaulinės krizės akivaizdoje, tiek energijos išteklių gavyboje.