Pirmadienio mintys: Ar jau laikas kasti bunkerius?

Nuūžė nušniokštė daugybė švenčių, pradedant šv. Valentino diena ir baigiant Kovo 11-ąją. Na, mėnesio pabaigoje dar ritinėsime kiaušinius…

Beje, girdėjote: Lenkijoje jie trečdaliu pigesni… Galėtų mūsų tautiečiai ten ir per šv. Velykas apsipirkti, tik lenkai didesni katalikai už mus, ir parduotuvės tada bus uždarytos… Nė kiek nesišaipau iš lietuvių už nežabotą maniją pirkti, kaip tai daro Irena Degutienė, paskui jau sušvelninusi savo kritiką. Gajus senas suvalkietiškas posakis „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur pigiau“, ir ne tik Suvalkijoj, kuri mažiau apsiperka namie negu pas kaimynus. Štai ir užplūdo lietuviai lenkų parduotuves per pačią Nepriklausomybės atkūrimo šventę užuot su tautiniais transparantais žygiuotų pro kokios nors savivaldybės langus ir džiugintų merą. Continue reading…

Legendiniam krepšininkui V. Geštautui – 80 metų, o jis tebežaidžia

Sporto klubo Vilniaus „Statybos senjorai“ veteranui, legendiniam Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Plastiko“ žaidėjui Vytautui Geštautui šių metų vasario 6 dieną sukanka 80 metų. O jį dar ir šiandien galima matyti klubo senjorų treniruotėse bei trenerio vaidmenyje – atsakingose varžybose Lietuvoje ir užsienyje.

Ilgaamžis sportininkas V. Geštautas vasario 8 d. 14 val. bus pagerbtas Lietuvos krepšinio veteranų čempionato Vilniaus turo metu „Ekinstos“ sporto salėje, Vytenio g. 46.

Trumpa sportinė biografija:

  • Vytautas Geštautas (1934 vasario 6 d., Plungė) – krepšininkas, treneris, teisėjas, dėstytojas. SSRS sporto meistro vardą gavo 1961 m., nuo 1993 m. – FIBA garbės teisėjas.
  • Buvo Telšių sporto mokyklos auklėtinis, pirmasis žemaičio treneris – A. Šaikūnas. 1958 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, 1958-1962 m. dirbo treneriu Vilniaus „Žalgirio“ vaikų sporto mokykloje, 1962-1991 m. – Vilniaus politechnikume, VVPI, fizinio auklėjimo katedros dėstytoju Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Krepšinio biografijoje – ne vien sportiniai pasiekimai.
  • 1991-1997 m. jis buvo Savanorių tarnybos štabo vyriausiuoju specialistu, Šaulių rinktinės vadu (1997-2007), sausio 13-ą gynė Parlamentą.
  • Krepšinį žaidė: LVKKI komandoje (1954-1958), Kauno „Žalgirio“ (1957-1958), Vilniaus „Plastiko“ (1958-1963) komandose.
  • 1963 m. buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas, ir per 13 žaistų rungtynių pelnė 34 taškus. V. Geštautas – Lietuvos vyrų krepšinio čempionas (1958), daugkartinis Lietuvos krepšinio veteranų čempionas, pasaulio krepšinio veteranų čempionatų daugkartinis prizininkas, pasaulio veteranų žaidynių 2013 m. Turine (Italija) čempionas.
  • Dabar jis aktyviai sportuoja, perduoda savo patyrimą jaunesniems krepšininkams.

Šis straipsnis taip pat publikuotas Delfi

Balkanų peizažas: nuo serbiškos pilkumos iki graikiškų karščių

Kelionė į Salonikus – antrąjį pagal dydį Graikijos miestą, esantį šalies šiaurėje, gilioje Egėjo jūros įlankoje – nebuvo vien poilsinis turistinis pasivažinėjimas. Dalis buvusios Vilniaus „Statybos“ krepšinio komandos žaidėjų, sulaukusių solidaus amžiaus, ir mes, keletas krepšinio „mėgėjų“, nedideliu aštuonių vietų autobusiuku vyko į pasaulio veteranų krepšinio čempionatą. Kitaip sakant, norėta suderinti poilsį prie jūros, turizmą ir sportą. Ko gero, mums tai neblogai pavyko. Continue reading…

DELFI skaitytojai išrinko įdomiausią naujos Č.Iškausko knygos temą

Knygos „Neįtikėtina, bet tikra. XX a. istorijos faktai, mitai, įdomybėsDELFI konkurse dalyvavę skaitytojai beveik pusę savo balsų atidavė vienai iš 5 balsavimui pristatytų temų – „Slaptieji protokolai: gal jų esama ir šiandien“ . Iš visų balsavusių atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkti 40 DELFI skaitytojų, kuriems atitenka naujoji žurnalisto, politikos apžvalgininko knyga su paties autoriaus autografu.

Dar apie infantilumą žiniasklaidoje

Atkreipė dėmesį G.Kazlauskaitė nuomonė Bernardinuose apie žiniasklaidoje dirbančius vaikus. Na, ne amžiaus prasme, o asmenybės brandumo. Tiesa, infantilumas ne visai sulygintinas su vaikiškumu. Tai greičiau naivumas, supaprastinimas ar net tiesmukumas. Juk vaikai taip ir samprotauja: tiesiai šviesiai, be užuolankų, viską įvardija paprastais negudriais žodžiais, nieko nevynioja į vatą. Tai visiško patiklumo ir pasitikėjimo aplinka išraiška, kurią gali pademonstruoti tik nesubrendęs – emociškai ir intelektualiai – žmogus. Žinoma, būna ir išimčių, kurios dažniausiai nutinka meno ir kūrybos individams ar genialiems žmonėms.

Continue reading…

Kipras: turkiškoji specifika ir graikiškas desertas (III)

Trečioji mano pasakojimo apie Kiprą dalis šiek tiek užtruko. Po kelionės praėjo beveik du mėnesiai, ir visaip svarsčiau: išsinuomotą automobilį nuo Troodoso kalnų norisi pasukti į turkiškąją salos zoną, tačiau vis kirba abejonės, kad ši mano „avantiūra“ gali sugadinti visą įspūdį apie pavasarėjančios šalies savitumą. Kita vertus, rizikuoti reikia, net įdomu, nors ši išvyka gali būti kiek politizuota.  Continue reading…

Kipras: nesvetingi kalnai ir saldus vynas (II)

Mūsų kelionę po Kiprą pratęsime tuo pačiu mažyčiu, bet keturiais ratais varomu automatiniu „Subaru Impreza“, kuris ypač pasiteisino kalnų serpantinuose. Aplankyti Troodoso kalnus planavome dar Vilniuje, nes traukė reklaminės mažų kaimelių nuotraukos, baltų-mėlynų namukų spindesys, vynuogynai, viršukalnėse pasimetusių pilių ir vienuolynų kontūrai. Tai ir turėjo būti tikrasis Kipras.
Continue reading…

Kipras: tikrovės ir legendų išvarginti (I)

Patariu: į Kiprą vykite balandžio arba rugsėjo mėnesiais. Geriau pavasarį, kai visa sala pražysta akacijomis, bugenvilijomis, rododendrais, ciklamenais, lelijomis ir t.t., – daugybe margaspalvių žiedų, kuriuos Lietuvoje gali rasti tik kambariuose arba šiltnamiuose. Tuomet sklando neišpasakyti kvapai, akyse mirga pakelės spalvos, prieš jas nublanksta balkšvi kalnai ir rusva žemė.

Į šią okupacinių karų ir konfliktų salą-valstybę pakliuvome vidurnaktį. Vos už 5 km nuo miesto esantis naujasis Larnakos oro uostas atidarytas tik metų pradžioje, todėl dar tviska šviežumu ir… tuštumu. Bet kai kurios firmos veikia visą naktį. Continue reading…

Apie Hansą, aukso luitą ir tikėjimą

Viena svarbi knygelė, apie kurią pasakysiu vėliau, man priminė seną pasaką apie laimės ieškojusį Hansą. Jis nešė sunkų aukso luitą, kurį, norėdamas palengvinti naštą, vis keitė iš pradžių į arklį, paskui į karvę, į žąsį, tuomet į galąstuvą, o šį galų gale išmetė kaip nereikalingą ir – ne ką prarado. Hansas nesikrimto. Atvirkščiai, gal ne pilno proto berniokas manė, kad jo mainai – brangi visiškos laisvės dovana. Ar ilgai truko tas laisvės svaigulys, ar Hansas vėl nesusiviliojo kokiu aukso ir kito turto blizgesiu, pasaka palieka skaitytojo fantazijai.

Continue reading…

Kaimynai: trys impresijos

Kažkur skaičiau neblogą autorės pamintijimą apie kaimynus. Visokių jų buvo, yra ir bus. Pati savoka greičiausiai kilusi nuo „kaimo”. Bet kaimynus galima turėti ir šalia, savo kaime, ir miesto daugiabučio laiptinėje, ir atokiau – už valstybės sienų. Sakoma, kad kokius kaimynus Dievas davė, su tokiais teks sugyventi. Politikoje įsitvirtino „geros kaimynystės” savoka, kuriai pasiekti pasirašomos sutartys, plečiama prekyba ir bendradarbiavimas, vienas pas kita lankosi valstybių vadovai. Vietinėje aplinkoje taip pat turime gerus ir blogus kaimynus, tačiau ir nuo vienų, ir nuo kitų vis labiau atsitveriame aklina susvetimėjimo siena. Ir ne dėl to, kad mūsų pozicijos būtų nesutaikomos, ar gyvenimo būdas skirtingas. Va šiaip sau – iš keistai suprantamos savigarbos, išdidumo ir „fanaberijos”…

6-ojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje kūryboje buvo madinga „kaimiškoji” tematika. Per šiuolaikinio kaimo vaizdavimą buvo bandoma prisiminti klestinčią prieškario Lietuvos provinciją. Kadangi Vilniaus univiersitete rašiau diplominį darbą, peržiūrėjau visą to meto televizijos dokumentininko Kazimiero Musnicko kūrybą. Jis buvo laikomas kaimo vaizdavimo kino ir TV priemonėmis mohikanu. Tiesa, jo kaimietis buvo kiek idealizuojamas, piešiamas vien tauriomis spalvomis. Apšepęs, pradvisęs tvartu ir namine, bet natūralus, sąmojingas, gudrus. Štai toks buvo tas sovietinis kaimynas, „gražiai” skerdžiantis kiaulę, porinantis apie savo darbus, traukiantis kaimo gatvele su armonika ar nuogutėlis besiperiantis pirty…

Continue reading…