Sunku paaiškinti, kodėl prieš Tėvo dieną staiga atsirado degantis norą rašyti apie savo Tėvą. Gal kažką panašaus perskaičiau, gal susapnavau (o juk jį sapnuoju dažniau negu švelnią, kiek liūdnoku veidu į mane žvelgiančią Mamą). Gal paskatino keturių dešimtmečių sukaktis, kai jo netekau.
Publicistika
Pasakysiu tiesiai: man buvo be galo malonu ir įdomu sklaidyti tuos 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintus rankraščio puslapius, nes iš jų dvelkė tikras, nepagražintas, nenuglaistytas gyvenimas. Netgi daugybė tarmiškų žodžių ir skolinių, įvairių daiktų ir darbų pavadinimų pulsavo kaimo tikrove, skleidė XX amžiaus Lietuvos kaimo kvapą, iliustravo didžiuosius istorinius ir politinius mūsų šalies sukrėtimus. Continue reading…
Tragiškų Sausio įvykių 30-mečio proga talpiname ištrauką iš Česlovo Iškausko knygos „Dviejų ąžuolų istorija“. Žurnalistas pasakoja, ką jis patyrė tomis dienomis ir po jų. Continue reading…
Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška – Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai. Dieną išeidavo, naktį pareidavo pernakvoti. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Kai paskutinėmis gruodžio dienomis vyko čekistų masiniai siautėjimai po kaimus, Balbieriškio miške į Gudelių pusę jau buvo susiformavęs partizanų būrys, vadovaujamas Vinco Raškausko iš Balbieriškio valsčiaus, Žiūronių kaimo. Continue reading…
Dar gyvi būdami tėvai pasakojo: karas mažo panemunės miestelio gyventojams daug nuostolių neatnešė, nes vieną savaitę frontas slinko į Rytus, kitą – į Vakarus. Tiesa, ant Peršėkės kalno įstrigęs besitraukiantis vokiečių tankas karštą 1944 m. liepą atidengė tokią ugnį, kad pusė miestelio trobesių virto pelenais. Continue reading…
Kad lietuviai nuo seno pasklidę po visą pasaulį, o kai kurie jų arba lietuviškos kilmės žmonės turėjo įtakos globaliniams procesams, įrodinėti nereikia. Aštrialiežuviai netgi primena, kad iš Jėzų Kristų reiktų vadinti Juozapu Kryžeiviu, nors prieš du tūkstantmečius pakako vien vardo… Continue reading…
Blogų žydų gyvenime aš nesutikau. Girdėjęs, kad miesteliuose išbambindavo jų namų langus, piktai pašiepdavo, rėkaudavo kažkokias dainuškas. Pas žydą krautuvininką neturtėlis galėdavo dykai gauti kokią silkę, „bargan“ – saują uknolių („ui, ponulis atidos vėliau“) ar žiupsnį druskos. Kai kas ant jų grieždavo dantį, kad nešvarūs, nuolat dvokia naftalinu ar supelijusiais drabužiais, kad „sėdi ant lietuvio kupros“, atsiskyrę, kad turi savo keistus papročius… Continue reading…
Nuūžė nušniokštė daugybė švenčių, pradedant šv. Valentino diena ir baigiant Kovo 11-ąją. Na, mėnesio pabaigoje dar ritinėsime kiaušinius…
Beje, girdėjote: Lenkijoje jie trečdaliu pigesni… Galėtų mūsų tautiečiai ten ir per šv. Velykas apsipirkti, tik lenkai didesni katalikai už mus, ir parduotuvės tada bus uždarytos… Nė kiek nesišaipau iš lietuvių už nežabotą maniją pirkti, kaip tai daro Irena Degutienė, paskui jau sušvelninusi savo kritiką. Gajus senas suvalkietiškas posakis „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur pigiau“, ir ne tik Suvalkijoj, kuri mažiau apsiperka namie negu pas kaimynus. Štai ir užplūdo lietuviai lenkų parduotuves per pačią Nepriklausomybės atkūrimo šventę užuot su tautiniais transparantais žygiuotų pro kokios nors savivaldybės langus ir džiugintų merą. Continue reading…
Sporto klubo Vilniaus „Statybos senjorai“ veteranui, legendiniam Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Plastiko“ žaidėjui Vytautui Geštautui šių metų vasario 6 dieną sukanka 80 metų. O jį dar ir šiandien galima matyti klubo senjorų treniruotėse bei trenerio vaidmenyje – atsakingose varžybose Lietuvoje ir užsienyje.
Ilgaamžis sportininkas V. Geštautas vasario 8 d. 14 val. bus pagerbtas Lietuvos krepšinio veteranų čempionato Vilniaus turo metu „Ekinstos“ sporto salėje, Vytenio g. 46.
Trumpa sportinė biografija:
- Vytautas Geštautas (1934 vasario 6 d., Plungė) – krepšininkas, treneris, teisėjas, dėstytojas. SSRS sporto meistro vardą gavo 1961 m., nuo 1993 m. – FIBA garbės teisėjas.
- Buvo Telšių sporto mokyklos auklėtinis, pirmasis žemaičio treneris – A. Šaikūnas. 1958 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, 1958-1962 m. dirbo treneriu Vilniaus „Žalgirio“ vaikų sporto mokykloje, 1962-1991 m. – Vilniaus politechnikume, VVPI, fizinio auklėjimo katedros dėstytoju Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Krepšinio biografijoje – ne vien sportiniai pasiekimai.
- 1991-1997 m. jis buvo Savanorių tarnybos štabo vyriausiuoju specialistu, Šaulių rinktinės vadu (1997-2007), sausio 13-ą gynė Parlamentą.
- Krepšinį žaidė: LVKKI komandoje (1954-1958), Kauno „Žalgirio“ (1957-1958), Vilniaus „Plastiko“ (1958-1963) komandose.
- 1963 m. buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas, ir per 13 žaistų rungtynių pelnė 34 taškus. V. Geštautas – Lietuvos vyrų krepšinio čempionas (1958), daugkartinis Lietuvos krepšinio veteranų čempionas, pasaulio krepšinio veteranų čempionatų daugkartinis prizininkas, pasaulio veteranų žaidynių 2013 m. Turine (Italija) čempionas.
- Dabar jis aktyviai sportuoja, perduoda savo patyrimą jaunesniems krepšininkams.
Šis straipsnis taip pat publikuotas 
Kelionė į Salonikus – antrąjį pagal dydį Graikijos miestą, esantį šalies šiaurėje, gilioje Egėjo jūros įlankoje – nebuvo vien poilsinis turistinis pasivažinėjimas. Dalis buvusios Vilniaus „Statybos“ krepšinio komandos žaidėjų, sulaukusių solidaus amžiaus, ir mes, keletas krepšinio „mėgėjų“, nedideliu aštuonių vietų autobusiuku vyko į pasaulio veteranų krepšinio čempionatą. Kitaip sakant, norėta suderinti poilsį prie jūros, turizmą ir sportą. Ko gero, mums tai neblogai pavyko. Continue reading…