Amerika manęs niekada netraukė. Gerbiau jos galią, kažkada kritikavau dėl klestinčio rasizmo ir „vargingųjų išnaudojimo“, bet netrukus supratau, kad šito blogio pilna ir visuomenėse „su žmogišku veidu“. O ir Jungtinių Valstijų civilizacijos sparta, technologiniai laimėjimai neviliojo, netgi baugino. Tačiau trumpas apsilankymas Čikagoje, toje didžiausioje lietuviškos bendruomenės oazėje, vėjuotose Mičigano apylinkėse, Ilinojaus „kaimuose“ nuomonę pakeitė.
Vargu, ar galima lyginti politinius procesus Jungtinėse Valstijose, Moldovoje ar Bulgarijoje jau vien dėl to, kad viena jų – galingiausia pasaulio valstybė, gi kitos – kone skurdžiausios senajame žemyne. Bet vienu aspektu paralelę rasti galima: beveik tuo pačiu metu į valdžią šių šalių prezidentų rinkimuose atėjo ne nuosaikios orientacijos veikėjai, o radikalių, dažnai nenuspėjamų sprendimų iniciatoriai.
Vienas iš TS-KDP flango politikų, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis internetinės TV laidai sakė, kad pasaulis brenda į socialinės masinės politikos balą, kai populistiniai rinkimų favoritų pažadai tampa pagrindiniu jų pergalės motyvu. Tai aklas pataikavimas masėms, galbūt iš anksto nesitikint realių tos politikos rezultatų. Dažnai tai priskiriama kairiųjų laikysenai. Ar ne taip atsitiko Moldovoje? Continue reading…
Vidinės Europos Sąjungos diskusijas dėl pagalbos prie bankroto slenksčio priartėjusioms valstybėms, dėl euro zonos sistemos pertvarkymo, valstybių indėlių į euro stabilizavimo fondą, galų gale – dėl bendrijos plėtros papildė lyg škvalas besivystantys įvykiai Ukrainoje ir Krymo aneksija. Šiame naujos įtampos fone vėl iškyla labai svarbūs ES egzistavimui klausimai.
Siūlome europarlamentaro, buvusio užsienio reikalų ministro Algirdo SAUDARGO interviu politikos apžvalgininkui Česlovui Iškauskui, kuris vasario 19 d. buvo parengtas internetinės televizijos laidai „Savaitės pjūvis“. Continue reading…
Kelionė į Salonikus – antrąjį pagal dydį Graikijos miestą, esantį šalies šiaurėje, gilioje Egėjo jūros įlankoje – nebuvo vien poilsinis turistinis pasivažinėjimas. Dalis buvusios Vilniaus „Statybos“ krepšinio komandos žaidėjų, sulaukusių solidaus amžiaus, ir mes, keletas krepšinio „mėgėjų“, nedideliu aštuonių vietų autobusiuku vyko į pasaulio veteranų krepšinio čempionatą. Kitaip sakant, norėta suderinti poilsį prie jūros, turizmą ir sportą. Ko gero, mums tai neblogai pavyko. Continue reading…
Keletą savaičių Danijos sostinėje vyko tarptautinė konferencija klimato kaitos klausimais. Joje buvo priimtas baigiamasis dokumentas, tačiau aplinkos taršą mažinti valstybes įpareigojančio susitarimo patvirtinti nepavyko. Mūsų svečias – Europos ir Lietuvos mokslų akademijų narys, profesorius, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, habilituotas fizikos m. daktaras Zenonas Rokus Rudzikas.
Interviu buvo rodomas AB „Penkių kontinentų grupė“ internetinės televizijos laidoje „Savaitės pjūvis“ (www.penki.lt) bei transliuojamas TV11 kanalu. Continue reading…
Kažkur skaičiau neblogą autorės pamintijimą apie kaimynus. Visokių jų buvo, yra ir bus. Pati savoka greičiausiai kilusi nuo „kaimo”. Bet kaimynus galima turėti ir šalia, savo kaime, ir miesto daugiabučio laiptinėje, ir atokiau – už valstybės sienų. Sakoma, kad kokius kaimynus Dievas davė, su tokiais teks sugyventi. Politikoje įsitvirtino „geros kaimynystės” savoka, kuriai pasiekti pasirašomos sutartys, plečiama prekyba ir bendradarbiavimas, vienas pas kita lankosi valstybių vadovai. Vietinėje aplinkoje taip pat turime gerus ir blogus kaimynus, tačiau ir nuo vienų, ir nuo kitų vis labiau atsitveriame aklina susvetimėjimo siena. Ir ne dėl to, kad mūsų pozicijos būtų nesutaikomos, ar gyvenimo būdas skirtingas. Va šiaip sau – iš keistai suprantamos savigarbos, išdidumo ir „fanaberijos”…
6-ojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje kūryboje buvo madinga „kaimiškoji” tematika. Per šiuolaikinio kaimo vaizdavimą buvo bandoma prisiminti klestinčią prieškario Lietuvos provinciją. Kadangi Vilniaus univiersitete rašiau diplominį darbą, peržiūrėjau visą to meto televizijos dokumentininko Kazimiero Musnicko kūrybą. Jis buvo laikomas kaimo vaizdavimo kino ir TV priemonėmis mohikanu. Tiesa, jo kaimietis buvo kiek idealizuojamas, piešiamas vien tauriomis spalvomis. Apšepęs, pradvisęs tvartu ir namine, bet natūralus, sąmojingas, gudrus. Štai toks buvo tas sovietinis kaimynas, „gražiai” skerdžiantis kiaulę, porinantis apie savo darbus, traukiantis kaimo gatvele su armonika ar nuogutėlis besiperiantis pirty…