Visą savaitę Albufeiroje (Portugalija) vyko atviras septintasis Europos veteranų krepšinio čempionatas, kuriuos nuo 2014 m. organizuoja Vilniuje įregistruota Europos senjorų krepšinio asociacija („European Seniors Basketball Association“, ESBA). Jie rengiami įvairiuose Europos miestuose skirtingų amžiaus grupių vyrų ir moterų rinktinėms. Juose Lietuvos komandos yra iškovoję 20 aukso, 14 sidabro ir 10 bronzos medalių. Continue reading…
Birželis yra kupinas įvairiausių datų bei sukakčių – nuo tragiškų trėmimų iki siautulingų Joninių. Karo Ukrainoje fone jos ne visos mums mielos ir linksmos, tačiau – juk toks gyvenimas! Negalime vien tik virkauti, godoti ar piktintis. Šįkart atkreipsiu dėmesį į vieną sukaktį, kurios liudininku prieš 30 metų teko būti… Continue reading…
Vilnius nuo pat paminėjimo jo vardo rašytiniuose šaltiniuose buvo viso Lietuvos valstybės gyvenimo epicentras. Tiek senaisiais laikais, kai kunigaikščiai ir didikai savo gūžtas sukdavo Kernavėje ar Trakuose, tiek viduramžiais, kai aplink miestą Nėries ir Vilnelės santakoje sukosi visa prekyba ir kryžiavosi keliai į pietus ar rytus, tiek naujaisiais amžiais, kai per Europą keliavo švedų ar rusėnų ordos, Vilnius buvo galingų tarptautinių procesų sankryžoje arba kitaip – ant visų mindomo Europos slenksčio. Todėl drąsiai galima teigti, kad baltiškosios pažangos prasme 700- metį pažymintis miestas yra ir ta pati Lietuva. Continue reading…
Nurimo audra konservatorių stiklinėje, Premjerė tarsi atsiprašė, tarsi ir ne, vandenį drumsčiantį valdančiosios partijos lyderį senelis – garbės pirmininkas tėviškai pabarė, ir viskas stojo į savo vietas. Argi? Nebūkime naivūs. Politikoje ramybės niekada nebus, nors perkaitę Seimo nariai ilgisi atostogų, nors visus turėtų vienyti karas Ukrainoje ar kitos negandos. Continue reading…
Žymi 20 – metė švedų kovotoja už žmogaus teises ir švarią gamtą Greta Thunberg galėtų tarti savo svarų žodį, bet ji tyli. O juk Europai gresia didžiausia ekologinė katastrofa per dešimtmetį. Kai kas ją lygina su Černobyliu… Continue reading…
Birželio 3 – oji į mūsų atmintį įsispraudė kaip visai tautai svarbi laiko žymė, po kurios šiaip jau chaotiškas visuomeninis judėjimas virto organizuotu masiniu sąjūdžiu. Ir nenuostabu, kad šeštadienio rytą į Mokslų Akademijos salėje vykusią konferenciją susirinkę brandaus amžiaus vyrai ir moterys – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai – su jauduliu, gal kiek smulkmeniškai prisiminė prieš 35-rius metus jų pečius gulusius rūpesčius. Continue reading…
Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo – leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei situacijai apibudinti: apačios nebenori, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis veikėjas Vincas Mickevičius – Kapsukas savo veikale „Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir tarybų valdžia“ (antras leidimas, Vilnius, 1968). Beje, Marxui priklauso ir garsus „Komunistų partijos manifeste“ paskelbtas perspėjimas: šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla. Continue reading…
Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-mečiui pažvelkime ir į vieną amžinybės požiūriu neilgą Vilniaus ir visos Lietuvos ar net LDK vystymosi tarpsnį – XVIII amžių. Ankstesniuose rašiniuose palietėme Vilniaus atsiradimo, ryšių su Romos imperija, netgi Cezario įtaką būsimos sostinės atsiradimui, taip kitus ankstyvųjų viduramžių iššūkius. Kodėl šį amžių pasirinkau naujai temai? Continue reading…
Jau antrą kartą žymiu istoriku tapęs Putinas, žiūrėdamas į jam pakištą žemėlapį, puolė tvirtinti, kad jokios Ukrainos niekada nėra buvę, o ją sugalvojo Leninas. Kitaip sakant, bolševikai, 1922 m. įkūrę Sovietų Sąjungą, esą buvusią Rusijos žemę pavadino Ukraina. Kremliaus šeimininkas dar kartą apsijuokė, ir šį jo „liapsusą“ netruko atskleisti žiniasklaida. Continue reading…
2022-ųjų pavasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, opoziciniuose Kremliui sluoksniuose atsirado sumanymas, kuris turėjo pademonstruoti, kad ne visi Rusijos gyventojai pritaria „specialiajai karinei operacijai“ prieš brolišką tautą, kad Putino oponentams reikia suteikti visapusišką pagalbą, ypač siekiant jiems palikti Rusiją. Taip Rusijos antikarinis komitetas iškėlė „gerojo ruso paso“ idėją. Dokumentas turėjo liudyti, kad jo savininkas – tai ne tas pats kaip piliečio paso turėtojas, kad jis nepritaria agresijai prieš Ukrainą. Iš esmės ši idėja skirta politinių emigrantų likimo palengvinimui: gauti vizas, įsikurti kitoje šalyje, čia turėti darbą, pastogę, atidaryti sąskaitas banke ir t.t. Continue reading…