Kai buvo pradėtos rašyti šios eilutės, mūsų skaitytoją buvo užvaldžiusi Juokų diena – balandžio 1 – oji. O čia dar Verbos, kai grįžę iš bažnyčios vienas kitą pliekdami šaukdavome „Verba muša, ne aš mušu, už nedėlios bus Velykos!“. Ši Prisikėlimo šventė taip pat džiugi ir pakili… Continue reading…
Branduolinis Rusijos šantažas pasiekė naują aukštumą: Putinas pagrasino, kad iki liepos 1 d. taktinis branduolinis ginklas bus dislokuotas Baltarusijoje. Pasirengimas prasidės jau nuo balandžio 3 d., o iki metų vidurio Lukašenka įrengs šių raketų saugyklas. Continue reading…
Gal ir tiesą rašė Fiodoras Tiutčevas dar 1866 m.: „Умом Россию не понять…“ („Rusijos protu nesuvoksi…“). Internete nepavyko surasti šio prasmingo rusų poeto ketureilio vertimo į lietuvių kalbą (Jonas Strielkūnas „Lyrika. Fiodoras Tiutčevas“, 1982 m.), tačiau aišku, kad nuo carinių iki šių laikų Rusijoje niekas nepasikeitė. Prieš pusantro šimto metų imperija užkariavo Kaukazo tautas, o dabar užgrobia Ukrainą, siekia intervencijos į Vidurio Europą. Ko gero, tai dar ne pabaiga. Continue reading…
Ta naujiena tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme – kaip iš giedro pavasarėjančio dangaus: Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT, trumpiau – Hagos teismas) išdavė Putino ir Rusijos prezidentūros vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį. Kaip skelbia teismas, Putinas įtariamas atsakingas už karo nusikaltimą – neteisėtą vaikų deportavimą ir neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją. Jis yra šio nusikaltimo iniciatorius, o komisarė – uoli vykdytoja. Continue reading…
Šį kartą pradėsiu nuo įdomios Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvos: jis pavedė vyriausybei parengti projektą, pagal kurį Rusija būtų pervadinta į Moskoviją. Šiam sumanymui šalies vadovas pasitelkė gyventojų peticiją, kuri surinko 25 tūkstančius parašų. Joje sakoma, kad Rusijos pavadinimas pasirodė tik prieš 300 metų, kai Petras I įkūrė imperiją, nors iki tol žemėlapiuose ir senuosiuose raštuose Rusija vadinama Maskvos caryste (ar kunigaikštyste) arba tiesiog Moskovija. Continue reading…
Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių kalbos politikos“. Joje aptarti du klausimai: dar pernai darbo grupės svarstymui pateiktas konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projektas Nr. XIVP-880(2) ir valstybinės kalbos politikos reikalai. Continue reading…
Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra viena įdomi bei intriguojanti detalė. Apie tai – knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022) paskelbtas, kiek paredaguotas straipsnis apie vieną šio sukilimo vadą, išvengusį mirties bausmės.
Taip pavadindamas straipsnį, pasidomėjau, ką gi reiškia nuo jaunystės žinomas terminas „Kovo idos“. Žinynuose rašoma, kad taip romėnų kalendoriuje buvo apibūdinama kovo 15 d. arba mėnesio vidurys (lot. Idus). Ši tradicija buvo pažeista, įsigalėjus Julijaus kalendoriui, tačiau terminas dar ilgą laiką dažniausiai naudotas nusakyti pavasario mėnesio viduriui. Continue reading…
Vasario pabaiga – lyg tas veržlus galingas dar neatėjusio pavasario ledonešis Nemune. Pamenu gal kokius 1957-uosius: pabundu ryte nuo keisto triukšmo. Nubėgu prie Nemuno. Ogi galinga upė juda, nešdama didžiules ledo lytis, kurios iškyla, lūžta, vėl grimzta, verčiasi, ardydamos krantus, raudamos medžius. Viskas ošia, treška, plūsta, veržiasi. Continue reading…
Sausio pabaigoje Vilnius paminėjo solidų jubiliejų – 700-ąsias metines nuo pirmo jo vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, t.y. kunigaikščio Gedimino laiške Vokietijos (Hanzos) miestams. Žinoma, Vilniaus miesto istorija siekia dar ankstesnius laikus – dešimtąjį tūkstantmetį prieš Kristų. Tokia hipotezė pasitvirtino, kai Eiguliuose buvo aptikta paleolitinė gyvenvietė. Kita vertus, apie miesto įkūrimą byloja garsioji legenda: medžiodamas Gediminas susapnavo staugiantį Geležinį Vilką, o vyriausiasis žynys Lizdeika išaiškino, kad čia turi būti įkurtas miestas… Tačiau yra ir kitų Vilniaus įkūrimo versijų. Vieną neįtikėtinų istorijų šių eilučių autorius yra aprašęs savo knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (2022, Kaunas, Obuolio leidykla), kuri buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Continue reading…