2022-ųjų pavasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, opoziciniuose Kremliui sluoksniuose atsirado sumanymas, kuris turėjo pademonstruoti, kad ne visi Rusijos gyventojai pritaria „specialiajai karinei operacijai“ prieš brolišką tautą, kad Putino oponentams reikia suteikti visapusišką pagalbą, ypač siekiant jiems palikti Rusiją. Taip Rusijos antikarinis komitetas iškėlė „gerojo ruso paso“ idėją. Dokumentas turėjo liudyti, kad jo savininkas – tai ne tas pats kaip piliečio paso turėtojas, kad jis nepritaria agresijai prieš Ukrainą. Iš esmės ši idėja skirta politinių emigrantų likimo palengvinimui: gauti vizas, įsikurti kitoje šalyje, čia turėti darbą, pastogę, atidaryti sąskaitas banke ir t.t.

Pasiūlymas sulaukė tokio pasipriešinimo, kad netrukus jis buvo užmirštas, tačiau, kaip rašo Meduza.io, „gerojo ruso“ sąvoka liko ir iki šiol tapusi diskusijų objektu. Pirmiausia, ji apibrėžė nuosaikią Rusijos gyventojo poziciją karo atžvilgiu – kažkur tarp Navalno ir pasyviojo „užzombinto“ ruso. Kitaip sakant, ne priešintis Putino agresijai, bet pasitraukti, atsiriboti nuo politikos, pabėgti nuo problemos, juo labiau, kad pasiteisinimui tvirtinama: žiūrėkite, kokios baisios represijos tėvynėje, kaip paminamos žmogaus teisės… Tad gal geriau per nuotolį kritikuoti Kremlių? Ir čia pateikiamas pavyzdys: štai A. Navalnas iš užsienio grįžo į Rusiją kovoti, ir kas iš to išėjo?

Apžvalgininkai „gerojo ruso“ modelį vadina „gero vokiečio“ kopija, kai po Antrojo pasaulinio karo paplito palankus vertinimas tų, kurie nepritarė nacių režimui ar nebendradarbiavo su juo. Atrodo, kad daugelis tokių „geriečių“ vengė sąjungininkų rūstybės, sutiko su jais bendradarbiauti, o Rytų Vokietijoje tas prisitaikymas virto atviru palankumu komunistiniam, prosovietiniam valdymui, ryškiausiai pasireiškęs masiniu dalyvavimu saugumo tarnybos „Stasi“ veikloje.

Lygiai prieš metus Vilniuje buvo surengta antroji Rusijos antikarinio komiteto – opozicinio Laisvos Rusijos Forumo (LRF) padalinio – konferencija, kurioje dalyvavo tokie žinomi Putino oponentai kaip Kasparovas, Chodorkovskis, Ponomariovas, Gudkovas ir kiti. Be karštų diskusijų joje buvo įkurtas Rusijos veiksmų komitetas – dar viena opozicinė struktūra, kurioje „nėra jokio politinio biuro, jokių viršininkų“, o „gerojo ruso“ pasas gaunamas praėjus tris patikrinimo etapus, kurių pagrindinis – asmenybės, jo įsitikinimų ir veiklos įvertinimas. Žmogus, pasirašęs antikarinę deklaraciją, automatiškai tampa minėto dokumento savininku. Portalo Svoboda.org komentatoriai tuomet pasišaipė: toks pasas tinka nebent žąsims baidyti, o emigruoti gali kas nori, ir ką – tuomet jis vadinsis kovotoju su Putino režimu?

Akivaizdu, kodėl ypač tam priešinosi ukrainiečiai. Jie savo krauju įsitikino, kad tik nuožmi kovą su okupantu gali priveržti Putino režimą trauktis. O Lietuva į tokį dokumentą ėmė žvelgti atsargiai ir dar atidžiau filtruoti visus atvykstančius rusus, net jei jie prašo politinio pabėgėlio statuso. Į jų „gerojo ruso pasus“ niekas nereaguoja. Geras ir blogas Rusijos pilietis – tai ne popierinis jo pozicijos vertinimo variantas, o giluminis testas, kurį, žinoma, būtina atlikti taip pat skrupulingai. O apskritai visi rusai yra atsakingi, kad Ukrainoje žudomi žmonės, naikinama jų tėvynė. Ir tai esminis verdiktas. Jį negailestingai patvirtina tikrovė.