G.W.Busho atsisveikinimo dovanėlė Maskvai

Padėkos dieną nuo valdžios pakylos nueinantis George’as W. Bushas pasigailėjo ne tik išrinktojo kalakuto, bet ir… Maskvos. Pasitraukdama iš Baltųjų rūmų 43-ojo Amerikos prezidento komanda nutarė neerzinti Rusijos: ji atsisakė gruodžio pradžioje vyksiančioje NATO sesijoje suteikti Gruzijai ir Ukrainai Narystės veiksmų planą.

Kaip pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice, Vašingtonas nenori konfrontuoti su kai kuriomis Europos šalimis, kurios prieštarauja Kijevo ir Tbilisio priėmimui į Aljansą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dėl tokios pozicijos, žinoma, išreiškė pasitenkinimą. „Aš patenkintas, kad galų gale sveikas protas nugalėjo, – pareiškė jis naujienų agentūrai „RIA Novosti”. – Gaila tik, kad tai įvyko pačioje dabartinės Amerikos administracijos valdymo pabaigoje…”

Na, o Lietuvos Seimas ketvirtadienį paskubėjo priimti rezoliuciją, raginančią šias dvi buvusias sovietines respublikas kuo greičiau integruoti į NATO. Taigi Vilnius, nesuderinęs savo pozicijos nei su Vašingtonu, nei su Briuseliu, nei turbūt su Maskva, vėl tapo balta varna. Bet tai pusė bėdos, žinant, kad ypatingosios Lietuvos nuomonės seniai niekas neklauso… Continue reading…

Ar dar egzistuoja “paskutinė Europos diktatūra”?

Galų gale paklauskime savęs: Baltarusija – mūsų draugė, priešė ar šiaip kaimynė? Klausimas, viena vertus, politiškai sudėtingas, nors eiliniam žmogui – paprastas. Jau beveik 17 metų po SSRS žlugimo mes negalime į jį vienareikšmiškai atsakyti, ir problema ne tik A. Lukašenkos režimas, kuris tvyro lyg tamsus debesis 14 metų ir visus baugins dar mažiausiai trejus.

Paskutiniu metu oficialusis Minskas (kalbėdami apie jį mes turime galvoje 54-erių metų buvusį sovchozo vadovą, o nuo 1994 m. šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką) pakeitė savo propagandinę retoriką. Teisingiau, ji tapo ne tokia vienoda ir pikta, o su diplomatijos, reveransų Rytams ir Vakarams, tam tikros distancijos nuo Maskvos požymiais. A. Lukašenkos pasisakymai ėmė balansuoti ties pikto tono ir įsiteikimo, gražbyliavimo ir kandumo riba. Jis neatsisako ryšių su Rusija, vieningos sąjunginės valstybės atributų, tačiau kartu drąsiau kritikuoja Maskvą dėl keliamų kainų už tiekiamus energijos resursus, dėl Rusijos politikų pasisakymų Minsko atžvilgiu, dėl iš kaimynų sklindančių įsakmių pamokymų, dėl priekaištų, kad neremia Kremliaus politikos… Continue reading…

Grenlandijos eskimai taip pat trokšta atsiskirti

Daugiau kaip 75 proc. Grenlandijos gyventojų antradienį vykusiame referendume pasisakė už platesnę savivaldą, ir jau kitais metais ši Danijos Karalystės teritorija galės savarankiškai tvarkyti savo gamtos išteklius. Speciali 2004 m. sukurta Danijos ir Grenlandijos komisija nusprendė, kad pagal referendumo rezultatus nuo kitų metų birželio 21 d. – nacionalinės didžiausios pasaulyje „žaliosios žemės“ šventės – iš pradžių visos pajamos už gamtos išteklius, o vėliau pusė jų pateks į autonomijos iždą.

Tiesą sakant, šios didžiulės salos, į kurią tilptų šešios Vokietijos, gelmių turtai tik numanomi ir pramoniniu būdu neeksploatuojami. Autonomija beveik pusę pajamų gauna iš žvejybos, kitą dalį – iš turizmo. Atvykusiems romantikos mėgėjams labai jau norisi praleisti laiką karštų geizerių ir amžinų ledynų apsuptyje. Continue reading…

H.Chavezui tankų išvesti neprireikė…

Sekmadienį Venesueloje vyko regioniniai ir municipaliniai rinkimai, kuriuose prezidento Hugo Chavezo Vieningosios socialistinės partijos šalininkai pasiekė pergalę 17 iš 22 valstijų. Kita vertus, pozicijas sustiprino ir opozicija, kuri, pavyzdžiui, iškovojo šalies sostinės Karakaso mero postą ir nugalėjo Sulijos valstijoje, kurioje Rusija statys pirmąją Venesueloje atominę jėgainę.

Pats prezidentas naktinėje televizijos laidoje socialistų laimėjimą įvertino kaip „bolivariškojo socializmo“ kūrimo tąsą. Jis pabrėžė, kad nugalėtojai pripažino opozicijos pergalę penkiose valstijose, o paskui retoriškai paklausė: „Kas po to gali pasakyti, kad Venesueloje viešpatauja diktatūra?“ Continue reading…

B.Obama į komandą renkasi moteris

Išrinktasis Amerikos prezidentas Barackas Obama skuba formuoti savo komandą, kurią jis ketina paskelbti iškart po lapkričio 27-osios – Padėkos dienos. Atrodo, kad pirmenybę jis atiduoda moterims. Jos įtakingos, turtingos ir paprastai susijusios su dvi kadencijas prezidentu išbuvusio Billo Clintono aplinka. Kandidatės yra maždaug bendraamžės su prezidentu.

Manoma, kad Arizonos gubernatorė Jannet Napolitano, kuriai kitą savaitę sukaks 51-ri, užims vienos svarbiausių po Rugsėjo 11-osios sukurtų žinybų Nacionalinio saugumo ministerijos vadovės postą. Ji buvo federalinė prokurorė ir palaikė glaudžius ryšius su Clintonų šeima, tačiau viena pirmųjų iš demokratų lyderių perėjo į Baracko Obamos flangą. Garsią advokatę remia ir Johnas McCainas, kurio dukters Sidney bylos dėl skausmą malšinančių vaistų vagystės prokurorė nepateikė antram tyrimui. Continue reading…

Piratavimas: kaip žemėje, taip ir vandenyje…

Somalio piratai toliau siautėja Adeno įlankoje, užgrobdami užsienio krovininius laivus ir reikalaudami milžiniškų išpirkų. Tarptautinė visuomenė kol kas tik ketina imtis bendrų veiksmų pažaboti šią naujojo amžiaus terorizmo atmainą. Nors nukenčia ir piratų kateriai (indų fregata „Tabar“ trečiadienio rytą nuskandino vieną jų laivą), per pastarąsias dvi dienas jūrų banditai užgrobė tris sausakrūvius laivus, iki šiol jie laiko užėmę didžiulį naftovežį „Sirius Star“, kurio talpose yra naftos už 100 mln. dolerių. Kaip pranešė „Reuters“, šis grobikiškas aktas trumpam iki 58 dol. už barelį pakėlė naftos kainas.

Nuo sausio Adeno įlankoje užfiksuoti 95 piratų užpuolimai ir 39-ių laivų užgrobimo atvejai. Iki šiol jie turi užgrobę apie 12 laivų, tarp kurių yra ir Ukrainos sausakrūvis „Faina“, bei apie 250 įkaitų. Vidutiniška išpirkos suma už vieną laivą sudaro apie 2 mln. dolerių. Maždaug 10 pasaulio valstybių yra pareiškę norą dalyvauti sutramdant piratus, tačiau patruliavimas didžiulėje maždaug 2,6 mln. kv. km zonoje palei Afrikos pakrantę yra neveiksmingas. Maži, judrūs ir greiti piratų kateriai, gerai apginkluotos ir puikiai vietinį reljefą žinančios jų komandos zuja prie intensyvių tarptautinių laivų maršrutų ir juos užpuldinėja. Continue reading…

Savaitės pjūvis 2008-11-21 (video)

Būsimoji Vyriausybė gynybos reikmėms planuoja skirti 42 mln. litų mažiau, negu prašė Gedimino Kirkilo Vyriausybė, nors tai vis tiek 19 milijonų daugiau negu pernai. Ar šiomis krizės sąlygomis tai nesusilpnins mūsų ginkluotųjų pajėgų? Toks klausimas šventės išvakarėse pateikiamas Seimo narei ir būsimajai Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.

Stebint naujojo Seimo pirmojo naktinio posėdžio spektaklį, kilo klausimas: ar tai ne ženklas, kad šis parlamentas dar labiau sukompromituos tautos išrinktųjų vardą, kad vietoj efektyvios įstatymų priėmimo veiklos jis virs balaganu, o valdančioji koalicija iširs iki pirmo bulviasodžio? Apie tai bus kalbamasi su Žinių radijo apžvalgininku Aurimu Peredniu.

Praėjo 75-ri metai nuo tos dienas, kai Stalinas savo įsaku pradėjo baisų susidorojimą su ukrainiečiais – Didįjį badmetį, arba Holodomorą. Visą šią savaitę Ukrainoje vyksta renginiai tų laikų aukoms atminti, į kuriuos išvyksta ir Lietuvos Prezidentas V.Adamkus. Apie tai – laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentaras.

Žiūrėkite!!!

Savaitės pjūvis 2008-11-14 (video)

Nemažą visuomenės susidomėjimą sukėlė valdančiosios koalicijos ketinimai radikaliai reformuoti mokesčių sistemą. Kokį poveikį šie pakeitimai turės žmonėms, verslui ir valstybei? Apie tai pokalbis su „Penkių kontinentų” atstovu Martynu Žilioniu.

Ne paslaptis, kad apie siautėjančią krizę žmonės žino nedaug, dažniausiai tenkinasi gandais, nuogirdomis, nuojautomis ir tuo, ką pasako oficialūs asmenys, politikai, bankų vadovai, ekspertai. Todėl problema išlieka: ar sakyti tiesą krizės sąlygomis? Šia tema kalbėjomės su Lietuvos psichologų sąjungos prezidentu Robertu Povilaičiu.

Ir vėl Lietuva liko vieniša… Tokiai skeptikų išvadai galima pritarti: mūsų šalis vienintelė iš 27 Europos Sąjungos valstybių balsavo prieš atnaujinamas Bendrijos ir Rusijos derybas dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, kuri baigėsi dar praėjusių metų gruodį. Mūsų komentare – politikos apžvalgininko ir laidos autoriaus Česlovo Iškausko pastabos.

Žiūrėkite!!!

Ar Somalio piratai pasieks Nemuną?

Pasaulis turi naują galvos skausmą – piratavimą. Šiemet jis ypač išplito prie vakarinių Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai. Tai štai nuo šių metų sausio Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų buvo užpulti 94 laivai. Iš jų 38 buvo pagrobti, o piratai iki šiol laiko apie 17 laivų ir daugiau negu 250 įgulų narių.

Vien tik per pastarąją parą piratai užgrobė tris didelius sausakrūvius laivus. Prieš tai jų grobiu tapo su Saudo Arabijos vėliava plaukęs naftovežis „Sirius Star“, plukdęs žaliavos, kurios vertė – 100 mln. dolerių. Grobikai reikalauja 5 mln. dolerių išpirkos.

Vis dėlto iš pradžių patyrinėkime piratavimo ištakas. Lotyniškai „pirata“, graikiškai „peirates, peiran“ reiškia „bandyti, tyrinėti“, todėl kai kurie tyrinėtojai teigia, kad piratai buvo lyg ir savotiški senovės laikų bandytojai, tyrinėtojai, atradėjai, laisvai samdomi „laimės ieškotojai“. Tik dabar žodis „piratas“ įgijo smerkiamąją reikšmę, o senovėje tai buvo toks pat lygiateisis jūreivis, kaip ir visi kiti. Labai dažnai valstybės, kilus jūrų karui, kviesdavo pagalbon piratus. Karo ugnims užgesus, juos taip pat įnirtingai keikdavo, kaip anksčiau laimindavo, o ir patys piratai nelikdavo skolingi. Progai pasitaikius, stropiai, kaip ir priešų, plėšdavo juos remiančios valstybės laivus. Continue reading…

Holodomoras: atstumas tarp valstybių didėja

Visa ši savaitė Ukrainoje skirta Didžiajam badmečiui (holodomorui) pažymėti. Nuo lapkričio 17-osios šalyje vyksta renginiai 1932–1933 m. sovietinio genocido prieš ukrainiečių tautą 75-mečiui paminėti. Prezidentas Viktoras Juščenka paragino, kad „visi, kurie neabejingi užuojautai ir teisingumui, kurie siekia gėrio pergalės prieš blogį, lapkričio 22 dieną uždegtų žvakę žuvusiųjų atminimui“.

Holodomoro paminėjimo renginiuose dalyvaus apie pusę šimto užsienio valstybių delegacijų, tarp jų – ir Lietuvos.

Skirtinga istorijos traktuotė

19321933 m. Ukrainoje vykęs ir apie 17 mėnesių trukęs Didysis badmetis apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Milijonai žmonių tapo gamtos stichijos ir bado, dirbtinai sovietų valdžios pagilinto nusavinant maisto produktus, žemės ūkio produkciją, aukomis. Jų skaičius gali siekti 6 mln., kitais skaičiavimais – nuo 7 iki 10 mln. žmonių. Holodomoras savo viršūnę pasiekė 1933-iųjų pavasarį. Istorikų vertinimu, tuomet Ukrainoje kas minutę iš bado mirdavo 17 žmonių, tūkstantis kas valandą, 25 tūkstančiai – kas dieną. Labiausiai badmečiu kentėjo vaikai 1933 m. rugsėjo mėnesį į mokyklų suolus neatsisėdo beveik du trečdaliai mokinių. Geografiniu požiūriu badmetis daugiausia apėmė buvusias Charkovo ir Kijevo sritis visą dabartinės Ukrainos centrą, pietus, šiaurę ir rytus. Čia žmonių mirtingumas įprastinį vidurkį viršijo 910 kartų. Bado išvengė tik dabartinės vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai. Continue reading…