Rusų žvejyba tarptautiniuose vandenyse

Paneigusio kalbas apie tai, kad rengia dirvą užleisti prezidento postą Vladimirui Putinui, Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo savaitgalio kelionė į Prancūziją ir Jungtines Valstijas nepaprastai svarbi pirmiausia jam pačiam.

Penktadienį Rusijos ir ES viršūnių susitikime Nicoje duotas signalas deryboms dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties atnaujinimo. Ji baigė galioti pernai gruodį, tačiau metams buvo pratęsta. Ar tai bus padaryta, didžiulių abejonių kėlė Rusijos invazija į Gruziją rugpjūtį ir po to kilusi pasipiktinimo Maskva banga. Galų gale protestai atlėgo, kai Briuselis paskelbė, kad Rusija įvykdė Nicolas Sarkozy ir D. Medvedevo plano reikalavimus. Iš 27 ES narių taip nemanė dvi šalys – Lietuva ir Lenkija, tačiau jų prieštaravimo niekas negirdėjo, kol galų gale bjauriuoju ančiuku Bendrijoje beliko Lietuva.

Taigi Nicoje vyravo pakili nuotaika, ir to, kad Maskva ne iki galo įvykdė Kaukazo krizės sureguliavimo plano reikalavimus, niekas ir nepriminė. Svarbu, kad Rusija po ilgų diskusijų išplėš naują strateginės partnerystės sutartį, kuri Maskvai ypač naudinga siautėjančios finansų krizės sąlygomis. Ji ne mažiau reikalinga ir Vakarams, kurie vis labiau atsiduoda vulgariajam pragmatizmui: demokratinės vertybės nieko vertos, kai reikia pigių dujų ir naftos. V. Putinas ir toliau manipuliuoja šia priklausomybe. Antai jis vėl klausia Europos valstybių, ar joms reikalingas dujotiekis Baltijos jūros dugnu…

D. Medvedevui už susitikimą Nicoje dar svarbesnė kelionė į JAV, į vadinamojo Didžiojo dvidešimtuko konferenciją. Vašingtonas nusileido Rusijos siūlymui į ją pakviesti ne tik G-8 šalis, bet ir kitų pagrindinių pasaulio valstybių lyderius. Nei Kinija, nei Brazilija, nei Indija, nei Rusija, kaip rašo laikraštis „The Washington Times”, nuo šiol nenori būti pasyvios tokių susitikimų stebėtojos, ypač kai juose sprendžiamas pasaulio ekonomikos likimas. Antai Kinija paskelbė savo ekonomikai stimuliuoti skirianti 586 mlrd. dolerių, o JAV finansų sistemos gelbėjimo planui sukrapštė tik 700 mlrd. dolerių valstybės dotaciją.

Kaip rašo „The Washington Times”, Amerikos ir Europos dominavimas pasaulio finansų ir ekonomikos institutuose yra nuolatinis erzinantis veiksnys. Todėl Rusija į Vašingtoną atsivežė ambicingą finansų sistemos reorganizavimo planą. Jis pateiktas kaip mėginimas atsisakyti 1944 m. Naujajame Hampšyre vykusioje Brettono Woodso konferencijoje patvirtinto valiutų sistemos modelio, kuris įteisino tarptautinius dolerio standartus. Dabar JAV šlovės saulė leidžiasi, ir pagal Tarptautinio valiutos fondo bei Pasaulio banko prognozes kitais metais besivystančios šalys lems 80 proc. pasaulio ekonomikos augimo.

Nepaisydamas to, Rusijos prezidentas į Vašingtoną atvyko ir politinės žvalgybos tikslais. Nors naujasis JAV prezidentas Barackas Obama konferencijoje nedalyvauja, D. Medvedevas, prieš savaitę šmaukštelėjęs botagu, ir jam veža „meduolį”. Turnė išvakarėse jis sušvelnino toną ir pareiškė, kad Rusija sutinka iš esmės keisti savo atsaką į amerikiečių priešraketinio skydo dislokavimą Rytų Europoje, jei Vašingtonas iš naujo išanalizuos visus šio žingsnio padarinius. Pastebėkime: prezidento žodžiuose jau nėra to grūmojimo, kurį pasaulis įžvelgė jo metiniame pranešime Dūmoje. Kitaip sakant, iš pradžių pagrasinama raketomis „Iskander” Kaliningrado srityje, o paskui Vašingtonui dar paliekama laisvė gerai viską apgalvoti.

Šį diplomatinį žaidimą žvejai pritaikytų sau: žuvelės pirmiausia šykščiai pamaitinamos, kad po to geriau kibtų…

1 Comment

Comments are closed.