Barackas Husseinas Obama II – štai visas 44-tojo Amerikos prezidento vardas. Rugpjūčio 4 d. jam sukako 47 m. Juodaodis. Kalbama, kad dėl šių trijų bruožų – musulmoniško tėvavardžio, palyginti jauno amžiaus ir odos spalvos – gali būti pakartotas tragiškas Johno Kennedy ar kovotojo už juodaodžių laisvę Martino Lutherio Kingo likimas. Kiti pranašauja, kad Jungtinėms Valstijoms išbristi iš ekonominės ir moralinės krizės gali padėti tik nauja Rugsėjo 11-oji. Esą tik tuomet tauta susitelkia ir įveikia visas negandas.

Gali būti, kad tai tik teorinės prielaidos. Iš tikrųjų išrinktajam JAV prezidentui netrūksta ryžto, reformų ir naujovių troškulio, ne tęsti respublikonų tradicijas, o keisti Ameriką iš pagrindų. Tiesa, kiekvienas tai supranta savaip. Johnas McCainas, nors žodžiais ir atsiribojo nuo George‘o W. Busho pozicijų, vis tiek gynė kartais stagnacijos kvapeliu atsiduodančias amerikietiškas vertybes – tiek dėl karo Irake, tiek dėl santykių su Rusija, tiek dėl planų įveikti ekonomikos krizę.

Minėti trys naujojo JAV vadovo bruožai – rimta dingstis dalies amerikiečių rinkėjų nerimui. Jo tėvas Husseinas gyveno Kenijoje, paskui persikraustė į Havajus. Jis niekada neišpažino islamo ir Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo britų kariuomenėje. Vis dėlto konservatyviems amerikiečiams vien tėvo vardo pakako, kad sūnų galėtų apšaukti musulmonu ir teroristų bendrininku. Kai Barackui buvo vos 2 m., tėvas išvyko. Vėliau jaunasis B. Obama su dar kartą ištekėjusia savo motina persikraustė į Indoneziją. Kelerius metus jis praleido Džakartoje ir jau būdamas paauglys grįžo į Havajus gyventi su seneliais. Prieš rinkimus sunkiai ir ilgai sirgusi 86 m. sulaukusi senelė mirė, ir pikti liežuviai ėmė kalbėti, kad ir ši mirtis pridėjo užuojautos balsų būsimam prezidentui…

Havajuose gimęs B. Obama iki Baltųjų rūmų papėdės žengė neturėdamas tokių privilegijų ir tokio turto, kaip dauguma buvusių kandidatų, įskaitant ir J. McCainą. Amerikoje dar gajus rasizmas. Kukluksklanas sutramdytas, juodaodžių niekas nelinčiuoja ir nežudo kaip M. L. Kingo, tačiau neigiamas požiūris į tamsią odos spalvą dar išlieka. Žinoma, tai nujausdamas, B. Obama vienoje savo rinkimų kalboje tvirtai pareiškė: „Nėra juodosios Amerikos ir baltosios Amerikos… Yra Jungtinės Amerikos Valstijos“. O italų laikraščio „La Stampa“ žurnalistui taip pat pirmos juodaodės moters JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice paklausus, ar Amerika pasirengusi juodaodžiam prezidentui, ši tvirtai atsakė: „Žinoma. Juk juodaodė šiame poste jau 12 m., ir tai nieko nejaudina“.

Aišku, Amerikos ateičiai yra svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, ar bus ištesėtas pažadas išvesti JAV kariuomenę iš Irako iki 2010 m.? Ar B. Obama ir 3 m. jaunesnis Dmitrijus Medvedevas ras bendrą mažiau ideologizuotą kalbą, kuria turėtų kalbėti tos pačios kartos politikai? Ar bus pamirštas žmogaus teisių klausimas Rusijoje, kuris tik sukeldavo atsakomąjį Maskvos smūgį? Ar ir toliau Vašingtonas įnirtingai gins Gruziją, Ukrainą, jas stums į NATO, ar tęsis respublikonų retorika, remianti Baltijos šalis? Naujienų agentūros UPI Vokietijos biuras cituoja Nixono centro analitiką Paulą Sandersą, kuris mano, kad kol kas B. Obama nieko nepasakė apie santykius su Rusija, bet iš visko sprendžiant jie nereikš tolesnės konfrontacijos, kaip valdant respublikonams.

Nors 44-tasis JAV prezidentas oficialiai savo pareigas pradės eiti tik kitų metų sausio 20 d., dar šiemet jam teks pradėti karštai darbuotis. Lapkričio 15 d. JAV šaukia Didžiojo aštuoneto ir kitų didžiausių pasaulio valstybių pasitarimą dėl pasaulio krizės. Respublikonai įsipareigoję iki metų pabaigos palestiniečiams iškovoti valstybės statusą. Azijoje stiprėja Kinija, Indija. Bręsta nenuspėjamo Šiaurės Korėjos režimo permainos. Vis labiau į Amerikos draugus ir priešus skirstosi Lotynų Amerika.

Šių pasaulinių problemų akivaizdoje tie trys įtartini potėpiai B. Obamos portrete atrodo tokie nereikšmingi.