Piratavimas: kaip žemėje, taip ir vandenyje…

Somalio piratai toliau siautėja Adeno įlankoje, užgrobdami užsienio krovininius laivus ir reikalaudami milžiniškų išpirkų. Tarptautinė visuomenė kol kas tik ketina imtis bendrų veiksmų pažaboti šią naujojo amžiaus terorizmo atmainą. Nors nukenčia ir piratų kateriai (indų fregata „Tabar“ trečiadienio rytą nuskandino vieną jų laivą), per pastarąsias dvi dienas jūrų banditai užgrobė tris sausakrūvius laivus, iki šiol jie laiko užėmę didžiulį naftovežį „Sirius Star“, kurio talpose yra naftos už 100 mln. dolerių. Kaip pranešė „Reuters“, šis grobikiškas aktas trumpam iki 58 dol. už barelį pakėlė naftos kainas.

Nuo sausio Adeno įlankoje užfiksuoti 95 piratų užpuolimai ir 39-ių laivų užgrobimo atvejai. Iki šiol jie turi užgrobę apie 12 laivų, tarp kurių yra ir Ukrainos sausakrūvis „Faina“, bei apie 250 įkaitų. Vidutiniška išpirkos suma už vieną laivą sudaro apie 2 mln. dolerių. Maždaug 10 pasaulio valstybių yra pareiškę norą dalyvauti sutramdant piratus, tačiau patruliavimas didžiulėje maždaug 2,6 mln. kv. km zonoje palei Afrikos pakrantę yra neveiksmingas. Maži, judrūs ir greiti piratų kateriai, gerai apginkluotos ir puikiai vietinį reljefą žinančios jų komandos zuja prie intensyvių tarptautinių laivų maršrutų ir juos užpuldinėja. Continue reading…

Ar Somalio piratai pasieks Nemuną?

Pasaulis turi naują galvos skausmą – piratavimą. Šiemet jis ypač išplito prie vakarinių Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai. Tai štai nuo šių metų sausio Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų buvo užpulti 94 laivai. Iš jų 38 buvo pagrobti, o piratai iki šiol laiko apie 17 laivų ir daugiau negu 250 įgulų narių.

Vien tik per pastarąją parą piratai užgrobė tris didelius sausakrūvius laivus. Prieš tai jų grobiu tapo su Saudo Arabijos vėliava plaukęs naftovežis „Sirius Star“, plukdęs žaliavos, kurios vertė – 100 mln. dolerių. Grobikai reikalauja 5 mln. dolerių išpirkos.

Vis dėlto iš pradžių patyrinėkime piratavimo ištakas. Lotyniškai „pirata“, graikiškai „peirates, peiran“ reiškia „bandyti, tyrinėti“, todėl kai kurie tyrinėtojai teigia, kad piratai buvo lyg ir savotiški senovės laikų bandytojai, tyrinėtojai, atradėjai, laisvai samdomi „laimės ieškotojai“. Tik dabar žodis „piratas“ įgijo smerkiamąją reikšmę, o senovėje tai buvo toks pat lygiateisis jūreivis, kaip ir visi kiti. Labai dažnai valstybės, kilus jūrų karui, kviesdavo pagalbon piratus. Karo ugnims užgesus, juos taip pat įnirtingai keikdavo, kaip anksčiau laimindavo, o ir patys piratai nelikdavo skolingi. Progai pasitaikius, stropiai, kaip ir priešų, plėšdavo juos remiančios valstybės laivus. Continue reading…

Holodomoras: atstumas tarp valstybių didėja

Visa ši savaitė Ukrainoje skirta Didžiajam badmečiui (holodomorui) pažymėti. Nuo lapkričio 17-osios šalyje vyksta renginiai 1932–1933 m. sovietinio genocido prieš ukrainiečių tautą 75-mečiui paminėti. Prezidentas Viktoras Juščenka paragino, kad „visi, kurie neabejingi užuojautai ir teisingumui, kurie siekia gėrio pergalės prieš blogį, lapkričio 22 dieną uždegtų žvakę žuvusiųjų atminimui“.

Holodomoro paminėjimo renginiuose dalyvaus apie pusę šimto užsienio valstybių delegacijų, tarp jų – ir Lietuvos.

Skirtinga istorijos traktuotė

1932–1933 m. Ukrainoje vykęs ir apie 17 mėnesių trukęs Didysis badmetis apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Milijonai žmonių tapo gamtos stichijos ir bado, dirbtinai sovietų valdžios pagilinto nusavinant maisto produktus, žemės ūkio produkciją, aukomis. Jų skaičius gali siekti 6 mln., kitais skaičiavimais – nuo 7 iki 10 mln. žmonių. Holodomoras savo viršūnę pasiekė 1933-iųjų pavasarį. Istorikų vertinimu, tuomet Ukrainoje kas minutę iš bado mirdavo 17 žmonių, tūkstantis – kas valandą, 25 tūkstančiai – kas dieną. Labiausiai badmečiu kentėjo vaikai –1933 m. rugsėjo mėnesį į mokyklų suolus neatsisėdo beveik du trečdaliai mokinių. Geografiniu požiūriu badmetis daugiausia apėmė buvusias Charkovo ir Kijevo sritis – visą dabartinės Ukrainos centrą, pietus, šiaurę ir rytus. Čia žmonių mirtingumas įprastinį vidurkį viršijo 9–10 kartų. Bado išvengė tik dabartinės vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai. Continue reading…

Derybos dėl krizės Kaukaze vėl pasmerktos

Krizės Kaukaze sureguliavimo procesas pateko į labai prieštaringą padėtį, kurią Vakarų spauda vadina beviltiška. Vis dėlto antradienį ir trečiadienį Ženevoje rengiamas antras derybų raundas šiai problemai spręsti. Spalio 15 d. įvykęs pirmasis susitikimas parodė, kad šalims sunku net susėsti prie derybų stalo, o ką jau kalbėti apie rezultatyvų darbą. Tuomet Rusija reikalavo, kad tarp derybininkų lygiomis teisėmis dalyvautų ir Pietų Osetijos bei Abchazijos atstovai, tačiau susitikimo organizatoriai jiems suteikė tik ekspertų statusą. Tuomet šių separatinių respublikų delegacijos pakilo nuo stalo ir išėjo, o Rusijos atstovai pareiškė, kad be jų dialogas su Gruzija neįmanomas.

Antrame derybų raunde šių dviejų, kol kas tik Rusijos ir Nikaragvos pripažintų, respublikų atstovai dalyvaus lygiomis teisėmis, bet po praėjusio penktadienio sukurta paradoksali padėtis. Continue reading…

Rusų žvejyba tarptautiniuose vandenyse

Paneigusio kalbas apie tai, kad rengia dirvą užleisti prezidento postą Vladimirui Putinui, Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo savaitgalio kelionė į Prancūziją ir Jungtines Valstijas nepaprastai svarbi pirmiausia jam pačiam.

Penktadienį Rusijos ir ES viršūnių susitikime Nicoje duotas signalas deryboms dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties atnaujinimo. Ji baigė galioti pernai gruodį, tačiau metams buvo pratęsta. Ar tai bus padaryta, didžiulių abejonių kėlė Rusijos invazija į Gruziją rugpjūtį ir po to kilusi pasipiktinimo Maskva banga. Galų gale protestai atlėgo, kai Briuselis paskelbė, kad Rusija įvykdė Nicolas Sarkozy ir D. Medvedevo plano reikalavimus. Iš 27 ES narių taip nemanė dvi šalys – Lietuva ir Lenkija, tačiau jų prieštaravimo niekas negirdėjo, kol galų gale bjauriuoju ančiuku Bendrijoje beliko Lietuva.

Taigi Nicoje vyravo pakili nuotaika, ir to, kad Maskva ne iki galo įvykdė Kaukazo krizės sureguliavimo plano reikalavimus, niekas ir nepriminė. Svarbu, kad Rusija po ilgų diskusijų išplėš naują strateginės partnerystės sutartį, kuri Maskvai ypač naudinga siautėjančios finansų krizės sąlygomis. Ji ne mažiau reikalinga ir Vakarams, kurie vis labiau atsiduoda vulgariajam pragmatizmui: demokratinės vertybės nieko vertos, kai reikia pigių dujų ir naftos. V. Putinas ir toliau manipuliuoja šia priklausomybe. Antai jis vėl klausia Europos valstybių, ar joms reikalingas dujotiekis Baltijos jūros dugnu… Continue reading…

Tavo valanda išmušė, Dmitrijau Anatoljevičiau…

Nepraėjus nė savaitei po karingo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pranešimo Dūmoje, šalies vadovas Parlamentui paskubėjo pateikti Konstitucijos pataisas, kurios numato nuo 4 iki 6 m. pailginti prezidento įgaliojimų trukmę. Apžvalgininkai šią iniciatyvą vertina kaip bandymą sudaryti sąlygas Vladimirui Putinui grįžti į aukščiausią valstybės postą. Ispanų laikraštis „El Pais“ cituoja Kremliaus politikus, manančius, kad D. Medvedevas neišbus šiame poste nė 4 m. Dienraštis pastebi, kad V. Putinas visą laiką alsavo į pakaušį savo statytiniui, kuris, priešingai negu daugelis tikėjosi, nė per žingsnį nenutolo nuo savo šeimininko linijos.

Taigi trys Konstitucijos pataisos turės įtakos keturiems jos straipsniams. Siūloma prezidento įgaliojimus pailginti iki 6 m., o Valstybės Dūmos – iki 5 m., taip pat numatoma, kad Vyriausybė kasmet atsiskaitytų Parlamentui už savo veiklą, tačiau pataisoje nėra nurodyta, kad būtent ministras pirmininkas turėtų atvykti į Dūmą. Continue reading…

Vilnius ir Varšuva gavo ES pamoką

ES neketina toliau laikyti įšaldžiusi naujos Rusijos ir ES Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, nors Lietuva ir Lenkija šito reikalavo, motyvuodamos tuo, kad Maskva dar neįvykdė visų Nicolas Sarkozy plane dėl Gruzijos prisiimtų įsipareigojimų. Taigi lapkričio 14 d. Nicoje Rusijos delegacija bus sutikta kur kas svetingiau, negu kada nors. Europos šalių nesustabdys nei Maskvos planai Kaliningrado srityje dislokuoti taktines raketas „Iskander“, nei atšilimo ženklų nerodantys santykiai su nauja Baltųjų rūmų administracija.

Tokios nuostatos vyravo Briuselyje pirmadienį susirinkusių ES ministrų posėdyje, kuriame iš esmės pritarta Europos Komisijos siūlymui atnaujinti derybas su Rusija. Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ES gynybos ir saugumo politiką, pasirengimą gruodžio 11–12 d. vyksiančiai vadovų tarybai ir santykius su Rusija. Continue reading…

Nelauktas Rusijos smūgis B. Obamai

Jau pirmosiomis valandomis, kai ne tik Amerika, bet ir likęs pasaulis džiūgauja, tikėdamasis permainų, išrinkus naują Jungtinių Valstijų prezidentą, Maskva kerziniu batu pamina bet kokias viltis gyventi santarvėje. Nenuostabu, kad tokia proga seka kokio nors Vladimiro Žirinovskio prognozė, jog Amerika netrukus subyrės. Vis dėlto iškart po prezidento rinkimų Amerikoje akibrokštą savo metiniame pranešime pateikė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Jis pareiškė, kad Kaliningrado srityje bus dislokuotos mažo nuotolio taktinės raketos „Iskander“ kaip atsakas į amerikiečių priešraketinį skydą, kuris susitarimais su Lenkija ir Čekija bus įrengtas šiose Rytų Europos šalyse. Continue reading…

B. Obama – amerikiečių viltis krizės fone

44-ojo JAV prezidento rinkimų kampanija baigėsi. Atrodo, kad jaunystė, entuziazmas ir puikūs oratoriaus sugebėjimai įveikė konservatyvų mąstymą, tradicines vertybes ir kiek senstelėjusią respublikonų užsienio politiką. Pirmą kartą per ilgesnę kaip 200 metų prezidentų rinkimų istoriją į Baltuosius rūmus įžengs 47-erių tesulaukęs juodaodis teisininkas Barackas Obama.

Analitikai spėlioja, kokie sunkumai laukia šio „istorinio“ prezidento. Continue reading…