Nepaskelbtas karas už Indiją

Paskui Jungtinių Valstijų valstybės sekretorę Condoleezzą Rice į Indiją išskubėjo ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tačiau penktadienį Delyje prasidėjęs jo vizitas visai kitokio pobūdžio. Amerikos diplomatijos vadovė stengėsi padėti išnarplioti teroro akto Mumbajuje aplinkybes ir priežastis bei užkirsti kelią konflikto su Pakistanu grėsmei, o štai Rusijos vadovas nesigilino į tai, nors teigė, kad Maskva gali padėti tirti šiuos išpuolius, derėjosi dėl ginkluotės pardavimo Indijai, bendros kosminės programos ir atominės jėgainės statybos šioje Azijos šalyje.

Bet ir bendradarbiavimo srityje JAV yra pralenkusios Rusiją. Kaip dar prieš pustrečių metų rašė interneto svetainė „Geopolitika.lt“, Indija gana seniai atvėrė savo karines gamyklas užsienio investuotojams, o 2006 m. kovą su JAV buvo pasirašytas branduolinių technologijų vystymo sandoris. Vis dėlto jis vertinamas kaip dvejopų JAV standartų demonstracija: taip pritariama Indijos branduolinio apsiginklavimo programai ir drauge grasinama Iranui potencialiomis karinėmis atakomis, jei šis vis dėlto negalės įrodyti negaminantis branduolinio ginklo. Pačiai Indijai šis sandoris padės paspartinti ekonomikos augimą ir desperatišką šios valstybės naujų energijos šaltinių paiešką.
JAV šis sandoris tėra pragmatiškas noras padėti Indijai, kai ši vis su didesniu pagreičiu kyla kaip globali nauja pasaulio galia, rašo minėta svetainė. Akivaizdu, kad JAV Azijos regione reikia „specifinių“ santykių su Indija, kokie buvo su Europa XX a.

Kodėl kandidate pasirinkta Indija? JAV čia surado partnerę, galinčią dalytis visais rūpesčiais dėl Kinijos, bet netapti potencialia grėsme pačioms JAV. Nuo 1962 m. vyravę „atsargūs“ Indijos santykiai su Kinija, nepaisant paskutinių tarpusavio ekonominių sandorių ir atsižvelgiant į sparčiai besiklostančią draugystę su JAV, atitinka taktinius JAV žingsnius. Indija yra ir puikus demokratijos pavyzdys pasauliui: šalis, turinti daugiau kaip 1 mlrd. gyventojų, vadinama didžiausia demokratija pasaulyje. Tokį komplimentą vargu ar greitai užsitarnaus gausiausia pasaulio valstybė Kinija.

Akivaizdu, kad nuolatinė Indijos trintis su Pakistanu Vašingtonui kelia nerimą. Dalydamas savo branduolines technologijas Deliui ir Islamabadui po lygiai, jis nenori, kad šios varžybos virstų rusenančiu konfliktu. Tarp dviejų didžiulių kaimynų nuolat kyla nesusipratimų dėl Kašmyro provincijos, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, save siejantys su Pakistanu. Todėl tik ką įvykusi JAV valstybės sekretorės turnė šiame regione vertinama ne kaip noras padėti išaiškinti visas tragedijos Mumbajuje detales, o nuslopinti kylantį įtarumą ir naują susipriešinimą tarp Indijos ir Pakistano.

Rusijos geopolitiniuose interesuose Kinija ir Indija Azijos žemyne yra pirmosiose vietose. Tačiau dabar Rusijos vadovas, pajutęs, kad Vašingtonas vėl Maskvai gali nušluostyti nosį, paskubėjo į Delį su visu solidžių ir labai konkrečių pasiūlymų paketu. Šis D. Medvedevo vizitas ir vadinamas atominiu vizitu.

Derybose Delyje pasirašytas susitarimas dėl keturių blokų atominės jėgainės statybos Kudankulame, taip pat dėl 700 mln. dolerių vertės branduolinio kuro tiekimo šiai elektrinei. Bendra sandorio vertė – maždaug 6 mlrd. dolerių. Šiuo metu Rusija čia jau stato du energetinius blokus. Ji Indijai taiko 30 proc. nuolaidą su sąlyga, jei Delis įsigys rusiškos ginkluotės ir kartu vykdys kosminę programą. Indija jau sutiko pirkti 80 karinių sraigtasparnių „Mi-17“, tačiau dar neaišku dėl lėktuvnešio su 16 naikintuvų.

Apžvalgininkai tvirtina, kad po sėkmingos turnė po Lotynų Amerikos šalis D. Medvedevas savo turiningu vizitu į Indiją smogė naują pasaulinės krizės sąlygomis juntamą nuotolinį smūgį JAV. Belieka laukti kito prie valdžios vairo stojančios JAV administracijos manevro, tęsiant interesų karą pietryčių Azijoje.