Pirmadienio mintys: „Pingpongas“, kurio žiūrovai – rinkėjai…

Maždaug po 9 mėnesių Lietuva pagimdys naują Seimą. Vyks rinkimai į Seimą. Politinės jėgos grupuojasi ir renkasi priemones, kaip įtikti rinkėjams. Visus čia lenkia socialdemokratai, šaudantys iš sunkiųjų pabūklų. Štai jie skelbia didinsią pensijas, ir nuo naujų metų išties pensininkas gauna 8 eurais daugiau. Bet jos augs ir toliau, sako premjeras. Opozicija jam atkerta: iš ko? Juk 2016 m. biudžete lėšų tam nenumatyta. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Kas kelia nerimą 2016 metais?

Prasidėjo 2016 – ieji. Nutilo visokios šaudynės, fejerverkai, išsikvėpė šampanas ir susikaupimo metas. Ir štai – kraupi naujojo metų rato pradžia – kažkoks psichiškai nesveikas tėvas iš Kėdainių rajono, sumetė du mažamečius vaikus į šulinį…Kraupu.

O mes? Ar nenumetame savo vaikų pražūčiai, ligoms, nepritekliams, užmarščiai? Kuo mes skiriamės nuo to siaubūno iš Kėdainių rajono? Ar esame pasiruošę apginti savo vaikus? Yra ir kita nerimą kelianti naujiena: vienas portalas matomiausioje vietoje skelbia, kad Vilniuje viešai savo planus demonstruoja jauna lesbiečių pora, ketinanti ieškoti vyro donoro savo vaikams. Neabejoju, kad tokių vyrų atsiras tuntas… Neramu. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Gailestingumo pabėgėliams nepakaks…

Gali garbinti Ugnį, Vandenį ar Akmenį, melstis pagonių dievams, tačiau Didžiosios Šventės visiems atneša neišpasakytą dvasios pakilimą, taurų įkvėpimą, norą padaryti gera, kaip sakytų a.a. monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, surengti „sielos puotą“. Nublanksta vis naujus signalus siunčianti tavo negalia, neritmiškas širdies plakimas, skausmai krūtinėje ir kojose, sunki eisena ir kitokios negandos, o imi galvoti, kaip gyvena vargšas giminaitis, ar ne vieniša liko močiutė, ar pavalgęs tas vasarą-žiemą ant suoliuko Lukiškių aikštėje nakvojantis „bomžas“… Continue reading…

Pirmadienio mintys: Kažkas netvarkoj mūsų namuose…

Pabundi prieššventinį sekmadienio rytą, ir vietoj to, kad prie advento žvakučių ramiai siurbčiotum pusryčių kavutę, girdi kraupius pranešimus: naktį Vilniuje stotelę nušlavęs automobilis užsiliepsnojo, žuvo trys žmonės, du iš jų sudegė; Širvintose visiškai girtas vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenkė du paauglius, vaikinas mirė vietoje, sunkiai sužalota mergina ligoninėje… Ne, šįkart tai nebuvo nelemtieji stoteles šluojantys ir mirtį sėjantys BMW automobiliai, kuriuos kažkas taikliai pavadino „diagnoze“.

Šios tragedijos, žinoma, neprilygsta, pavyzdžiui, pasibaisėtinam gaisrui kažkur Voronežo srities psichiatrijos ligoninėje, kai sudegė mažiausiai 23 pacientai, ar mirtininkų išpuoliams Artimųjų Rytų regione. Bet, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno, ir, išgirdus tokias žinutes, tavo smegenyse tarsi užsidega raudona lemputė: kažkas netvarkoj mūsų namuose… Continue reading…

Pirmadienio mintys: apie senus ir naujus karus

Praėjusi savaitė prasidėjo slogiomis nuotaikomis. Lietuva ūžė (labiausiai žiniasklaidos dėka) dėl lapkričio 19-ąją įvykusių tragikomiškų narkomano gaudynių ir vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio ketinimo atsistatydinti, jeigu tam pritars premjeras, o čia dar įžūlus Rusijos akibrokštas, kai Turkija numušė jos oro erdvėn įskridusį ir per 5 minutes kone 10 kartų perspėtą Rusijos karinį lėktuvą. Continue reading…

Lietuviški trileriai pakraupusioje Europoje

Terorizmas slenka į Rytus: žiaurūs teroro išpuoliai įvykdyti Paryžiuje, dabar teroristai gaudomi Briuselyje, Vokietija ir Lenkija taip pat imasi visų priemonių, kad nepasikartotų baisūs Prancūzijos įvykiai.

Vilnius irgi krūptelėjo, kai 3000 įvairiųjų specialiųjų tarnybų pareigūnų nuo šiaurinių iki pietinių sostinės pakraščių gaudė su „kalašnikovu“ iš suėmimo pabėgusį kažkokį Molotkovą. Juokas juokais, bet dažnas pagalvojo: štai prasideda ir pas mus… Tiesa, kai viskas baigėsi sėkmingai (bėglys buvo numetęs automatą ir slėpėsi bendrabučio duše, kuriame ir buvo aptiktas), žiniasklaida ir valdžios vyrai bei moterys pradėjo šaipytis: esą, policijos pajėgos buvo perteklinės, jų vadovai „dėjo į kelnes“, sukeltas toks šou, kokio nebuvo nuo Bražuolės tilto susprogdinimo laikų… Continue reading…

Ar pasikartos Miunchenas?

Europoje pakvipo nauju Miunchenu. Taip galima vertinti Vokietijos kanclerės A. Merkel ir Prancūzijos prezidento F. Hollande`o vizitą į Kijevą ir Maskvą, kurio metu Vakarai ir Rusija derina Ukrainos krizės sureguliavimo planus. Iš esmės šis vizitas nuteikia pozityviems poslinkiams, stabdant karo veiksmus Rytų Ukrainoje, tačiau kartu parodo, kad, Vakarų Europos lyderiai, belsdamiesi į Kremliaus vartus, siūlydami įvairius planus sureguliuoti situacija, ketina nuolaidžiauti V. Putinui. Continue reading…

Vilnių prapūtė skersvėjai… (pirmadienio mintys)

Sakoma, kad kaimynų nepasirinksi. Lietuvos laimė ar nelaimė, kad Vakaruose plyti Lenkija, kuri šimtmečiais save laiko lietuvių langu į Europą, į pietus – tokia pat bekraštė Baltarusija, vis tvirtinanti, kad su Vyčio broliais būtent mes privalome gražiai sugyventi, na ir šiauriau – Rusija, kurios tik maža dalelė – Karaliaučiaus kraštas – vėlgi laimei ar nelaimei ribojasi su mūsų šalimi. Šiomis dienomis šią kaimynystę prapūtė eiliniai skersvėjai… Continue reading…

Grybų karas

Kaip staigiai prasidėjo valdžios krizės „paūmėjimas“, taip netikėtai ir baigės: vidaus reikalų ministras R.Palaitis, pašokdinęs visą Lietuvą, staiga sutiko atsistatydinti. Kažkas liberalcentristų politinę mankštą prieš spalį įvyksiančius (matyt, neprireiks išankstinių rinkimų) balsavimus į Seimą pavadino „grybų karu“. Tai ir aliuzija ne tiek į žavią J.Marcinkevičiaus poemą „Grybų karas“, kiek į politikų susireikšminimą, polinkį į politinį narcizmą, nepaisant būtinybės diskutuoti ir priimti sprendimus tikrai svarbiais Lietuvai klausimais, pavyzdžiui, energetikos. Tūlas žmogus šį pavadinimą supras ir kaip sąsajas su Prezidente D.Grybauskaite, kuri ir paskatino šią valdžios krizę (ankstesnėse pastabose jau priminiau savo 2009 m. str. „Ar tauta grybą pjaus“; iš tiesų, ne tauta „grybą pjovė“…). Continue reading…