Europoje pakvipo nauju Miunchenu. Taip galima vertinti Vokietijos kanclerės A. Merkel ir Prancūzijos prezidento F. Hollande`o vizitą į Kijevą ir Maskvą, kurio metu Vakarai ir Rusija derina Ukrainos krizės sureguliavimo planus. Iš esmės šis vizitas nuteikia pozityviems poslinkiams, stabdant karo veiksmus Rytų Ukrainoje, tačiau kartu parodo, kad, Vakarų Europos lyderiai, belsdamiesi į Kremliaus vartus, siūlydami įvairius planus sureguliuoti situacija, ketina nuolaidžiauti V. Putinui.

Politologai tvirtina, kad šitaip Vakarai tarsi siūlo V. Putinui išeitį, kurios jis pats tarsi nesiryžta ieškoti, varžomas oligarchinės ir savų „vanagų“ aplinkos. Bet tam aukojama Ukraina, kuri ne kartą kreipėsi prašydama veiksmingesnės Vakarų pagalbos, taip pat ir letaline ginkluote. P. Porošenka, su kuriuo Kijeve buvo susitikęs ir Vašingtono pasiuntinys, tampa savotišku įkaitų to sandėrio, kuris gali įvykti penktadienį Maskvoje ir patvirtintas Miunchene prasidedančioje metinėje saugumo konferencijoje.

Matyt, teisus Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, portalui DELFI sakęs, kad „ kol kas Rusija toliau diktuoja Vakarams žaidimo taisykles ir yra vienu žingsniu priekyje. Blogiausias scenarijus, jei Angela Merkel ir Francois Hollande`as yra išsigandę galimo totalinio karo ir vyksta į Maskvą su nuolaidžiavimo strategija“.

Prisimename, kuo ši Vakarų nuolaidžiavimo strategija baigėsi II pasaulinio karo išvakarėse: 1938 m. rugsėjo 29 d. užimtas Čekoslovakijos Sudetų kraštas, 1939 m. kovo 22 d. įvyko Klaipėdos krašto anšliusas, o prieš tai kovo 15 d. užgrobta visa Čekoslovakija. Visa tai vyko remiantis 1938 m. rugsėjo 29 d. pasirašyta D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos sutartis Miuncheno sutartimi. Dar po metų Molotovo-Ribbentropo paktas lėmė visos Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos likimą…

Kas gali paneigti, kad penktadienio derybos Maskvos nėra jau ne „hibridinio“, bet totalinio karo pradžia?