Pirmadienio mintys: Nedalinkite perlų kiaulėms, žurnalistai!

Spalio pabaigoje, kai vyko rinkimai į Seimą, Lietuvos žurnalistų sąjunga pateikė keletą klausimų: Kokį vaidmenį jų šurmulyje vaidina žiniasklaida, žurnalistai? Ar tinka žurnalistui aktyviai reikšti savo palankumą vienai ar kitai partijai, juo labiau agituoti balsuoti už vieną ar kitą konkretų asmenį? Kaip žurnalistų bendruomenė turėtų reaguoti, matydama tokius faktus? Tuomet LŽS pakvietė ir mane išsakyti savo nuomonę šiais klausimais, kurie mūsų nedidelėje šalyje kartais tampa labai skausmingi. Jau tada įsižiebusi diskusija apie žiniasklaidos paskirtį gali būti pratęsta. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Ar 2017-ųjų Gaidys pažadins chaosą?

Turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime yra tarpsnių, kurie reiškia pradžią ir pabaigą. Metų sandūra – tai laiko apibrėžta ir žmonių sutarta sandūra, be abejo, sąlygota gamtos pokyčių. Praėjusi savaitė, kurią apibendrinti vėl pasitelkiame savo įžvalgas, kažkada nutrūkusias ir vėl atgimusias, tarsi sujungia dvi laiko atkarpas ir, kaip sakytų astrologai, Beždžionę ir Gaidį – du nesuderinamus gyvūnus. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Knygų mugė – tai gyvenimo mugė…

Šių metų Knygų mugė lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Purvynas automobilių stovėjimo aikštelėje, sunku prasibrauti prie prekystalių ir knygų lentynų, prie kurių daugiausiai grūdasi jų vartytojai ir šiaip žioplinėtojai, pakilusios leidinių kainos, kurios jau beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, keletas skandalingų autorių…

Žinoma, aplankyti mugę smagiau negu kiurksoti kitoje kultinėje vietoje – Akropolyje. Bet dar būtų smagiau, jeigu nereiktų iki kulnelių mindyti purvo (iki XVIII – osios mugės miesto valdžia galėtų aikšteles išasfaltuoti ir išplėsti), padidintų „Litexpo“ salių plotą, kad nereiktų šonais trintis ir stovėti su bičiuliais ilgiausioje eilėje prie kavos, atsisakyti nuobodžių transliacijų iš mugės per LRT ir t.t. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Apie pofik, kalbos eroziją ir britų užsispyrimą…

Pirmadienis – sunki diena. O dar oras slegiantis, dranga į depresiją varo, belieka tyliai kiūtoti namie, siūbčioti karštą arbatą ir šmirinėti internete. O čia imi ir susiduri su pofik. Kas tas pofik? Taip, žargonas, barbarizmas, daugiausiai jaunimo vartojamas. Verčiama taip: tas pats, bala nematė, nesvarbu, nusispjauti, velniop, vienodai rodo… Angliškai skamba kaip vulgarybė: I don’t give a shit! Continue reading…

Pirmadienio mintys: Kada prašviesėja akys

Rytoj – pakili diena. Šventinė. Ryte išgersiu kavos, peržvelgsiu internetą. Paskui kaip kasmet, bet kokiu oru – į šventinius renginius. Bet šiemet jie bus ypatingi. Mat, ketinu pasiimti ir abu anūkus. Vienam – penkeri, kitam – aštuoneri. Vyresnėlis jau sąmoningas pilietis, mokykloje išmokęs, kas yra tokios šventės, o senoji močiutė Apolonija, buvusi istorijos mokytoja Švenčionėliuose, vaikams dar ciklą „paskaitų“ apie kunigaikščius, Lietuvos didikus, laisvės kovas, nepriklausomybę yra pasakojusi. Kiek tų žinių mažoj galvelėj išlieka, dar klausimas, tačiau vaikai puikiai gieda himną, daug išmano apie Gedimino pilį, Lietuvos trispalvę ir dar nemažai ką…

Tai štai Vasario 16-ąją pabuvosime dviejuose pagrindiniuose renginiuose: kai šaudys patrankų saliutai Daukanto aikštėje per Tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ją ir mi­nė­ji­me prie Sig­na­ta­rų na­mų. Tiesa, visos prof. Vytauto Landsbergio kalbos iš balkono vaikai nepajėgs išklausyti, bet tengi tvyro ypatinga aplinka… Continue reading…

Pirmadienio mintys: Kaip kniazius tampa kankiniu…

Kaip ir buvo galima tikėtis, teisėsauga, beveik 10 metų prastumdžiusi Darbo partijos ir jos vadovo bylą pirmyn-atgal, nuleido viską, kaip sakoma, į garą ir milijonieriui už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą priteisė tik kažkokių ten 6800 eurų baudą.

Toks sprendimas idėjinį darbiečių vadą labai pradžiugino. TV žurnalistės paklaustas, ar jaudinosi ir bijojo prieš lemtingąjį sprendimą, politikas atsakė neigiamai. „Baimė jau seniai praėjo. Kitas dalykas – aš esu tikintis ir tikėjau iki paskutinio, kad vis tiktai įsigalios teisingumas. Tikrai esu dėkingas ir atsirado didesnis pasitikėjimas valstybe“, – sakė Viktoras Uspaskichas. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Ką pagimdysime po 9 mėnesių?

Paplepėkime. Va, taip ramiai, susėdę už rytinės kavos puodelio, pakalbėkime apie mūsų duoną kasdieninę. Ne, nedejuokime, kad daug kas brangsta (kai pinga, pavyzdžiui, benzinas, nesidžiaugiame), kad orai gripui palankūs, kad antai Užkalnis viename portale platina užkulnio lygio žurnalistiką…

Pasvarstykime, už ką balsuosime spalio pradžioje. Politikai jau susirūpino. Jie nenori nugrimzti užmarštin. Antai Artūras Zuokas nori susijungti su Liberalų sąjūdžiu. Jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) į Seimą nori patekti su antra pagal reitingus Eligijaus Masiulio vedama politine partija. Bet pažiūrėkime, kas yra jų vienmandačiuose sąrašuose: be partijos pirmininko girdėta tik viena kita pavardė – A. Čapliko, E. Tamašausko, Ž. Šilgalio, A. Marcinkevičiaus… Norėdamas patraukti lenkakalbius rinkėjus, A. Zuokas įrašė ir kai kuriuos lenkų bendruomenės atstovus. Continue reading…

Pirmadienio mintys: „Pingpongas“, kurio žiūrovai – rinkėjai…

Maždaug po 9 mėnesių Lietuva pagimdys naują Seimą. Vyks rinkimai į Seimą. Politinės jėgos grupuojasi ir renkasi priemones, kaip įtikti rinkėjams. Visus čia lenkia socialdemokratai, šaudantys iš sunkiųjų pabūklų. Štai jie skelbia didinsią pensijas, ir nuo naujų metų išties pensininkas gauna 8 eurais daugiau. Bet jos augs ir toliau, sako premjeras. Opozicija jam atkerta: iš ko? Juk 2016 m. biudžete lėšų tam nenumatyta. Continue reading…