Pirmadienio mintys: Kada pozityvas nuskaidrins mūsų kasdienybę?

Baisi ta Lietuva: vaikai mušami ir žudomi, sugėrovai vienas kita ketvirčiuoja ir kūną išslapsto dalimis, du pensininkai nukankina šuniuką, valdžia, padedama žiniasklaidos, skęsta smulkiuose skandaluose, valstybė tik aukų atminimo žvakučių šviesoje susizgrimba imtis kažkokių priemonių smurtui pažaboti, o čia dar holokaustas primena tebežiojėjančias žydų istorijos žaizdas, draskančias lietuvio krūtinę… Bet ar nieko nėra teigiamo?

Continue reading…

D. Trumpas padarė grėsmingą įžangą į savo kadenciją

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos prieš pat jo inauguraciją sausio 20 d. palaidojo viltis tų, kurie tikėjosi nuosaikios jo politikos Europos saugumo klausimais. Interviu didiesiems Europos laikraščiams jis pareiškė, kad NATO yra atgyvena, pasenusi organizacija , kuri kelia susirūpinimą dėl vidaus nesutarimų. D. Trumpas pademonstravo, kad pirmiausia nori tartis su V. Putinu ir būtent su juo derinti Europos saugumo reikalus. Respublikonas vėl pasakė, kad šalys į NATO biudžetą nesumoka „tiek, kiek turėtų mokėti“. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Nedalinkite perlų kiaulėms, žurnalistai!

Spalio pabaigoje, kai vyko rinkimai į Seimą, Lietuvos žurnalistų sąjunga pateikė keletą klausimų: Kokį vaidmenį jų šurmulyje vaidina žiniasklaida, žurnalistai? Ar tinka žurnalistui aktyviai reikšti savo palankumą vienai ar kitai partijai, juo labiau agituoti balsuoti už vieną ar kitą konkretų asmenį? Kaip žurnalistų bendruomenė turėtų reaguoti, matydama tokius faktus? Tuomet LŽS pakvietė ir mane išsakyti savo nuomonę šiais klausimais, kurie mūsų nedidelėje šalyje kartais tampa labai skausmingi. Jau tada įsižiebusi diskusija apie žiniasklaidos paskirtį gali būti pratęsta. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Ar 2017-ųjų Gaidys pažadins chaosą?

Turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime yra tarpsnių, kurie reiškia pradžią ir pabaigą. Metų sandūra – tai laiko apibrėžta ir žmonių sutarta sandūra, be abejo, sąlygota gamtos pokyčių. Praėjusi savaitė, kurią apibendrinti vėl pasitelkiame savo įžvalgas, kažkada nutrūkusias ir vėl atgimusias, tarsi sujungia dvi laiko atkarpas ir, kaip sakytų astrologai, Beždžionę ir Gaidį – du nesuderinamus gyvūnus. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Knygų mugė – tai gyvenimo mugė…

Šių metų Knygų mugė lyg ir niekuo neišsiskyrė iš kitų. Purvynas automobilių stovėjimo aikštelėje, sunku prasibrauti prie prekystalių ir knygų lentynų, prie kurių daugiausiai grūdasi jų vartytojai ir šiaip žioplinėtojai, pakilusios leidinių kainos, kurios jau beveik nesiskiria nuo kainų knygynuose, keletas skandalingų autorių…

Žinoma, aplankyti mugę smagiau negu kiurksoti kitoje kultinėje vietoje – Akropolyje. Bet dar būtų smagiau, jeigu nereiktų iki kulnelių mindyti purvo (iki XVIII – osios mugės miesto valdžia galėtų aikšteles išasfaltuoti ir išplėsti), padidintų „Litexpo“ salių plotą, kad nereiktų šonais trintis ir stovėti su bičiuliais ilgiausioje eilėje prie kavos, atsisakyti nuobodžių transliacijų iš mugės per LRT ir t.t. Continue reading…

Pirmadienio mintys: Apie pofik, kalbos eroziją ir britų užsispyrimą…

Pirmadienis – sunki diena. O dar oras slegiantis, dranga į depresiją varo, belieka tyliai kiūtoti namie, siūbčioti karštą arbatą ir šmirinėti internete. O čia imi ir susiduri su pofik. Kas tas pofik? Taip, žargonas, barbarizmas, daugiausiai jaunimo vartojamas. Verčiama taip: tas pats, bala nematė, nesvarbu, nusispjauti, velniop, vienodai rodo… Angliškai skamba kaip vulgarybė: I don’t give a shit! Continue reading…

Pirmadienio mintys: Kada prašviesėja akys

Rytoj – pakili diena. Šventinė. Ryte išgersiu kavos, peržvelgsiu internetą. Paskui kaip kasmet, bet kokiu oru – į šventinius renginius. Bet šiemet jie bus ypatingi. Mat, ketinu pasiimti ir abu anūkus. Vienam – penkeri, kitam – aštuoneri. Vyresnėlis jau sąmoningas pilietis, mokykloje išmokęs, kas yra tokios šventės, o senoji močiutė Apolonija, buvusi istorijos mokytoja Švenčionėliuose, vaikams dar ciklą „paskaitų“ apie kunigaikščius, Lietuvos didikus, laisvės kovas, nepriklausomybę yra pasakojusi. Kiek tų žinių mažoj galvelėj išlieka, dar klausimas, tačiau vaikai puikiai gieda himną, daug išmano apie Gedimino pilį, Lietuvos trispalvę ir dar nemažai ką…

Tai štai Vasario 16-ąją pabuvosime dviejuose pagrindiniuose renginiuose: kai šaudys patrankų saliutai Daukanto aikštėje per Tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ją ir mi­nė­ji­me prie Sig­na­ta­rų na­mų. Tiesa, visos prof. Vytauto Landsbergio kalbos iš balkono vaikai nepajėgs išklausyti, bet tengi tvyro ypatinga aplinka… Continue reading…

Pirmadienio mintys: Kaip kniazius tampa kankiniu…

Kaip ir buvo galima tikėtis, teisėsauga, beveik 10 metų prastumdžiusi Darbo partijos ir jos vadovo bylą pirmyn-atgal, nuleido viską, kaip sakoma, į garą ir milijonieriui už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą priteisė tik kažkokių ten 6800 eurų baudą.

Toks sprendimas idėjinį darbiečių vadą labai pradžiugino. TV žurnalistės paklaustas, ar jaudinosi ir bijojo prieš lemtingąjį sprendimą, politikas atsakė neigiamai. „Baimė jau seniai praėjo. Kitas dalykas – aš esu tikintis ir tikėjau iki paskutinio, kad vis tiktai įsigalios teisingumas. Tikrai esu dėkingas ir atsirado didesnis pasitikėjimas valstybe“, – sakė Viktoras Uspaskichas. Continue reading…