Pirmadienio mintys: Gailestingumo pabėgėliams nepakaks…
Gali garbinti Ugnį, Vandenį ar Akmenį, melstis pagonių dievams, tačiau Didžiosios Šventės visiems atneša neišpasakytą dvasios pakilimą, taurų įkvėpimą, norą padaryti gera, kaip sakytų a.a. monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, surengti „sielos puotą“. Nublanksta vis naujus signalus siunčianti tavo negalia, neritmiškas širdies plakimas, skausmai krūtinėje ir kojose, sunki eisena ir kitokios negandos, o imi galvoti, kaip gyvena vargšas giminaitis, ar ne vieniša liko močiutė, ar pavalgęs tas vasarą-žiemą ant suoliuko Lukiškių aikštėje nakvojantis „bomžas“…
Žmogus taip jau surėdytas: kuo metų aukštyn, tuo ir atjautos daugyn. Tad prieš šventes nusprendžiau prašyti Jo Eminencijos kardinolo Audrio Juozo Bačkio interviu. Visada maloni dvasininko rūpintojėlė sesuo Aldona padėjo surengti šį susitikimą kardinolo būste, Nukryžiuotojo Kristaus seserų vienuolyne, esančiame tarp kunigų seminarijos ir Vilniaus Kalvarijų šv. Kryžiaus Atradimo (Verkių) bažnyčios.
79-rių po mėnesio sulauksiantis kardinolas buvo guvus, besišypsantis, geros nuotaikos, tarsi ir nebūtų buvę širdies bei kojų operacijų, elektros šoko, įsiūto širdies stimuliatoriaus. Kieme krykštavo vaikai, lankantys krikščioniškąjį vaikų darželį. Dažnai jie, pribėgę prie lango, kviečia kardinolą kartu pažaisti.
Buvęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas negyvena uždaroje erdvėje. Savo interviu jis jautriai pergyvena pabėgėlių problemą. Tai dar viena pasaulinė nelaimė, užgriuvusi Europą ir mus ir galinti sukelti didelius kataklizmus. Taip, mes galime ir turime jiems atverti savo namų duris, tačiau sunkiau atverti širdis. Ir nors Popiežius Pranciškus paskelbė Gailestingumo metus, atjautos migrantams nedaug. Menką darbą padarė ir valstybės įstaigos, neva jau pasirengusios priimti 1105 pabėgėlius, bet visą rūpestį numetusios ant savivaldybių ar „Caritas“ pečių. Atvykėliams bus duoti trys mėnesiai adaptuotis, o paskui – pats rūpinkis, kas tave priglaus, kur gausi darbą, kuo maitinsi vaikus, kaip pritapsi prie bendruomenės. „Argi gali kitos kultūros žmogus per tris mėnesius integruotis į visuomenę?“ – retoriškai klausia kardinolas ir neslepia, koks jam svetimas žodis „integracija“. Pasaulio matęs, didelį patyrimą sukaupęs, emigrantų tėvų dalią patyręs dvasininkas žino ką kalba.
Dar daug įvairių nuoskaudų ir perspėjimų mūsų pokalbyje išsakė Jo Eminencija. Bet pabaigoje jis palinkėjo, kad „žmonės suprastų ir priimtų Dievo gailestingumo dovaną, juk kaip svarbu žinoti, kai tave kas nors prisimena ir nori su tavimi būti, dalintis ta dovana, būti gailestingu kaip Dievas…“ „Tad linkiu atverti savo širdis, parodyti savo gailestingumą – šeimoje, darbovietėje, visuomenėje“, – užbaigė kardinolas.
***
Mažai kas atkreipė dėmesį į vieną svarbų įvykį, turėsiantį reikšmės viso pasaulio ekonomikai, ypač suduosiantį smūgį Rusijai. Penktadienį JAV panaikino 40 metų galiojusį draudimą eksportuoti naftą, o Barakas Obama, prieš išvykdamas kalėdinių atostogų į Havajus, pasirašė atitinkamą dokumentą.
Draudimas eksportuoti naftos žaliavą iš JAV buvo patvirtintas federaliniu įstatymu 1975 m., kai arabų šalys 1973-aisiais įvedė naftos embargą Vakarų šalims. Gamtines dujas JAV kompanijos gali parduoti pagal licencijas tik su vyriausybės leidimu (toks leidimas gautas skalūnines dujas kitais metais tiekti Lietuvai), o anglį ir perdirbtus naftos produktus, pavyzdžiui, benziną galima eksportuoti laisvai.
Finansų ir ekonomikos ekspertas Gitanas Nausėda taip pakomentavo šio žingsnio padarinius: „Dabar artėja JAV Federalinio atsargų banko posėdis, kuriame jis, tikėtina, pirmą kartą nuo 2009 metų pajudins, t.y. pakels bazinę palūkanų normą. Šis sprendimas yra toli gražu ne tik pačių amerikiečių, bet ir viso pasaulio reikalas. Ypač nerimauja kylančių rinkų valstybės, kurioms dolerio palūkanų didėjimas gresia kapitalo grįžimu į JAV ir vietos akcijų bei valiutos rinkos griūtimi. Palūkanoms augant JAV doleris brangs, todėl sustiprės spaudimas mažėti pasaulinėms naftos kainoms (tarp šių rodiklių egzistuoja atvirkštinė priklausomybė). Tai kels galvos skausmą tokioms valstybėms kaip Rusija ar Venesuela, kurioms naftos doleriai yra verkiant reikalingi išsikapstyti iš gilios ekonominės krizės“.
Kongrese priimtas atitinkamas įstatymas numato iš biudžeto skirti 1,1 mlrd. dolerių alternatyviems energijos šaltiniams, kai Amerika parduos dalį – greičiausiai apie 490 mln. barelių – iš savo turimų 690 mln. barelių strateginių naftos atsargų.
Po šio JAV sprendimo naftos Brent kaina Londono biržoje penktadienį nukrito iki 36,67 dol., už barelį, ir tai sukėlė naują sąmyšį Rusijos energetikos rinkoje. Vladimiro Putino ekonomika slenka žemyn, nors Rusijos lyderis kalba apie kažkokį pakilimą. Gali būti, kad naujas JAV sprendimas daro įtaką ir V. Putino taikdariškam tonui, pavyzdžiui, dėl operacijos Sirijoje, kuris specialistų buvo pastebėtas praėjusią savaitę įvykusioje spaudos konferencijoje.