Lietuviui rašyti apie Lietuvą ar lietuvius be išankstinio nusistatymo ar emocijų – sunku. Nesakau, kad tai objektyviai gali padaryti tik žmogus iš šalies, tačiau atsikratyti tautinės priklausomybės ir su ja susijusių emocijų dažnai nepavyksta. Žinoma, gali griebtis filosofinių ar teisinių svarstymų, bet tuomet iškyla pavojus likti nesuprastam ir tiesiog apkaltintam nacionalizmo skatinimu.
Kiekvienos tautos tapatumas (savastis, identitetas, išskirtinumas) ribojasi su savęs pervertinimu ir nacionalizmu. Tačiau, kita vertus, nepakankamas savo tautos įvertinimas taip pat ją žemina, lemia jos nuolankumą, nykimą. Kaip rasti tą ribą, kad ir neišnyktum, ir išsiskirtum – štai kur egzistavimo prasmė. Continue reading…