D. Medvedevas pasitrauks, o Baltijos šalys nesvarbios…
Prognozėmis galima tikėti arba ne. Vis dėlto sakoma, kad net pats banaliausias anekdotas turi dalį tiesos. Tačiau nei žinomos Amerikos konsultacijų kompanijos „Eurasia Group“, nei didžiausių Jungtinių Valstijų partijų atstovų sudarytos nepriklausomos komisijos neįtarsi skleidžiant gandus ir laidant vienadienius juokelius.
Šios ekspertų grupės paskelbė ataskaitas, kuriose svarstoma JAV ir Rusijos santykių ateitis. Pirmoji prognozuoja, kad ekonomikos krizė gali priversti atsistatydinti prezidentą Dmitrijų Medvedevą, o antroji pateikia 19 rekomendacijų, kaip vykdyti teisingą dviejų valstybių politiką. Beje, vienoje iš jų tvirtinama, kad JAV turi skaitytis su Rusijos interesais Baltijos šalyse…
Konsultacijų kompanija savo analizėje „Rizika nestabiliame pasaulyje“ rašo, kad didžiausią poveikį pasaulio rinkoms padarys politinės permainos penkiose šalyse – Pakistane, Ukrainoje, Rusijoje, Nigerijoje ir Meksikoje. Dar penkiose valstybėse – Turkijoje, Argentinoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Japonijoje ir Lenkijoje – pavojingų scenarijų tikimybė tesudaro 15–10 proc., tačiau šių galimų permainų poveikis pasaulio plėtrai bus daug didesnis. Kaip nurodoma „Eurasia Group“ prezidento Iano Bremmerio pranešime, per pusmetį dėl ekonominio nuopuolio šių scenarijų tikimybė pakilo nuo 2–3 proc. iki 10–20 proc., o Pakistano atveju – net iki 30 proc.
Ekspertai tvirtina, kad esama 20 proc. tikimybės, jog Rusijoje įvykiai gali pakrypti pavojinga politine linkme. Jie teigia, kad didėjantis nedarbas, auganti infliacija kai kuriuose Rusijos regionuose (ypač Urale ir Sibire, taip pat Sankt Peterburge, kur gyventojų politinis aktyvumas gana didelis) sukels neramumų. Nusivylę demokratizacijos procesais žmonės pareikalaus Vladimiro Putino veiksmų pertvarkant Vyriausybę. Už chaosą Rusijoje visa kaltė bus permesta ant D. Medvedevo pečių, ir jis turės atsistatydinti, o V. Putinas vėl grįš į Kremlių kaip tėvynės gelbėtojas. Vadinamieji „vanagai“ išstums liberalus, ir šalyje padidės autoritarizmas. Pradėtos armijos ir teismų reformos bus įšaldytos, Rusijos užsienio politika taps agresyvesnė, ypač Nepriklausomų valstybių sandraugos atžvilgiu. Bet išsiplės ir separatizmo tendencijos Rusijos regionuose, ypač tuose rajonuose, kurie susisiekia su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ir turi gausių gamtos išteklių.
Dar vasario pradžioje pasaulio spauda kone vieningai skelbė, kad V. Putino ir D. Medvedevo tandemas skyla ir ekonomikos krizės sąlygomis ilgai netvers. Tuomet be darbo šalyje buvo 6,1 mln., arba 8 proc., darbingų žmonių, dabar – jau 6,4 mln., o metų pabaigoje jų bus 9 mln. Metų pradžioje praūžė galingos demonstracijos Vladivostoke, komunistai, liberalai ir anarchistai susivienijo Maskvoje. D. Medvedevas, kaip vasarį rašė Londono „The Independent“, bando įrodyti, kad už pašlijusią ekonomiką atsakingas V. Putinas, o pastarasis rodo nepasitenkinimą, pavyzdžiui, prezidento viešaisiais ryšiais ir jo dalyvavimu savaitinėse televizijos laidose.
Didžiausių JAV politinių partijų atstovų komisijos prognozės negrindžiamos ekonominio nuosmukio argumentais, tačiau ir jose teigiama, kad Rusijos vaidmuo pasaulyje neabejotinai sumenko. Vis dėlto ataskaitoje teigiama, kad Rusija tebelieka pagrindinis veiksnys ir vienintelė valstybė, galinti nušluoti JAV nuo žemės paviršiaus. Rusijos invazija į Gruziją, Ukrainai ir Baltijos šalims daromas spaudimas yra labai rimti signalai. Amerikos politikos ekspertai neteigia, kad Maskvos reikia bijoti, tačiau ragina skaitytis su tuo faktu, kad Kremlius šiose valstybėse turi savų strateginių ir teisėtų interesų.
Formuluotė labai jau prisitaikėliška. Jeigu Maskva daro energetinį spaudimą Baltijos šalims, tai, pasak Amerikos politikų, reiškia jos teisėtus interesus regione. Taigi nors ataskaitoje raginama tvirtai remti Baltijos valstybių nepriklausomybę, sudaromas įspūdis, kad naujasis JAV prezidentas Barackas Obama ekspertų stumiamas į padėtį, kurią jie suformulavo taip: pro medžius reikia matyti mišką. Tai reiškia, kad mažų valstybių interesai, menkos svarbos klausimai neturi užgožti esminių problemų. Atrodo, europietiška „realpolitik“ praktika persikėlė per Atlantą…