Azijietiška Pchenjano taktika
2009-04-16 | Tema: Komentarai
Trečiadienį Šiaurės Korėja pažymi socialistinės valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo 97-tąsias gimimo metines ir kartu švenčia nacionalinę šventę. Pchenjane vyksta didžiulės iškilmės. Jose dalyvauja ir Rusijos meno meistrų brigada, kurios puošmena yra Kremliaus favoritė dainininkė Larisa Dolina.
Bet ne tai svarbu. Valstybinės šventės išvakarėse Pchenjanas pasauliui padovanojo dovaną, kuri 24 mln. korėjiečių turėjo nuteikti tikrai patriotiškai. Jis atsisakė šešiašalių derybų ir nutarė grįžti prie savo branduolinės programos. Tai buvo atsakas į Jungtinių Tautų deklaraciją (net ne rezoliuciją), smerkiančią balandžio 5 d. atliktą Šiaurės Korėjos raketos „Taepodong-2“ bandymą. Dabar Pchenjanas vėl paleis Jonbenio reaktorius, juose naudojamus branduolinio kuro strypus perdirbs į atominiam ginklui tinkamas medžiagas, o TATENOS inspektoriams įsakyta krautis lagaminus…
Veltui Rusija ir Kinija ragino Pchenjaną susilaikyti nuo šio sprendimo, kurį Vašingtonas pavadino „rimtu žingsniu klaidinga kryptimi“. Šiaurės Korėja apkaltino Jungtines Tautas kėsinimusi į šalies suverenitetą ir pareiškė daugiau savęs nesaistanti šešiašaliais susitarimais. Jau 16 m. Jungtinės Valstijos veda derybas su Šiaurės Korėja dėl branduolinio ginklo neplatinimo, ir, kaip rašo šveicarų „Le Temps“, Vašingtonui teko įsitikinti, koks tai sunkus partneris. Nuo 2003 m. rudens į derybas įsijungė dar keturios valstybės – Pietų Korėja, Rusija, Kinija ir Japonija. Pernai vasarą ledai tarsi ir pajudėjo: branduoliniai reaktoriai Jonbenio jėgainėje buvo sustabdyti.
Analitikai įtaria, kad Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Ilo grasinimų vertinti rimtai negalima. Į juos nesureagavo net Seulo ir Tokijo fondų biržos, nes investuotojai Pchenjano pareiškimus įvertino kaip eilinį „blogio ašies“ valstybės žvanginimą ginklais. Paleidimas tolimojo nuotolio raketos, galinčios pasiekti Aliaską, taip pat yra parodomasis. Kaip rašo „The Washington Post“, ekspertų vertinimu, Šiaurės Korėja yra varginga šalis, kuriai nuolat stinga energijos išteklių, todėl ji dar neturi technologijų, galinčių pastatyti vadinamuoju lengvuoju vandeniu veikiantį reaktorių.
Tiesa, atnaujinti Jonbenio jėgainės darbą prireiktų metų, o iš panaudotų strypų išskirti plutonį galima per tris mėnesius. „Reuters“ agentūra praneša, kad Pchenjanas saugyklose turi tiek plutonio, kad iš jo galima pasigaminti šešias ar septynias bombas. Tačiau ekspertai iki šiol ginčijasi, ar jam jau pavyko pagaminti branduolinę galvutę, kurią galėtų nešti balistinė raketa, pavyzdžiui, tokia, kokia buvo paleista balandžio 5 d. JAV link.
Gali būti, kad tokiu savo elgesiu ligotas ir vis rečiau viešai pasirodantis 68 m. (beje, vasario 16 d.) sulaukęs Šiaurės Korėjos vadovas nori paveikti dialogą su Vakarais ir iš derybų išpešti daugiau naudos. Laikraštis „Le Temps“ pastebi, kad „Pchenjano žaidimo taisyklės numato taktiką, kuria pasinaudojęs jis gautų daugiau kviečių, ryžių ir naftos, ir pastarasis ėjimas tai tik patvirtina“. Šiaurės Korėją spaudžia JAV įvestos ekonominės sankcijos, ir ji siekia jų panaikinimo ir tarptautinio pripažinimo. Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų instituto mokslinis bendradarbis Konstantinas Asmolovas įsitikinęs rytietišku paradoksu: Pchenjano atsisakymas tęsti derybas – tai mėginimas jas pagreitinti ir iš Vašingtono reakcijos sužinoti, koks bus Baracko Obamos požiūris į Šiaurės Korėjos problemą. Mokslininko nuomone, Vakarai nedaug ką išmano apie Rytų derybų taktiką ir ją vertina labai jau tiesmukai.
Gal todėl apžvalgininkai rašo, kad reikėtų pasikliauti didžiosios Pchenjano kaimynės Kinijos rekomendacijomis. Šiaurės Korėja ją laiko lyg ir vienintele savo sąjungininke, raginančia turėti galvoje „bendrą regiono kontekstą“, kai griebiamasi sankcijų ar skelbiamos rezoliucijos. Pekinas teigia, kad Pchenjano pareiškimus sudaro realūs grasinimai ir blefavimas. Dabartinis etapas gali trukti keletą mėnesių, tačiau iš neseniai insultą patyrusio Šiaurės Korėjos lyderio galima sulaukti dar griežtesnių poelgių.
Loading ...