Šį kartą persikelkime per Atlantą. Nuo penktadienio tris dienas Trinidade ir Tobage – šioje nedidelėje netoli Venesuelos esančioje septynių salų valstybėlėje – rengiamas Amerikos valstybių organizacijos (AVO) 34 šalių vadovų susitikimas. Šiame sutrumpintai vadinamame Amerikų forume pirmą kartą dalyvaus Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama, kuriam teks akis į akį susitikti su nuolat Vašingtoną kritikuojančiais Lotynų Amerikos šalių lyderiais, galbūt net su Hugo Chavezu. Tiesa, Baltieji rūmai paneigė, kad toks susitikimas gali įvykti, nebent H. Chavezas „pakviestų B. Obamą į šalį asmeniškai pasikalbėti”.

Pagrindinė forumo tema – JAV sankcijų panaikinimas Kubai. Tokį rezoliucijos projektą susitikime ketina pateikti Bolivijos prezidentas Evo Moralesas. Prieš tai Venesueloje buvo surengta kita regioninė konferencija, pavadinta „Bolivaro iniciatyvos abiem Amerikoms” (sutrumpintai – ALBA), kurioje dalyvavo ir Kubos vadovas Raulis Castro. Ten Bolivijos prezidentas pasakė, kad „B. Obama moraliniu ir etiniu požiūriu turi kompensuoti žalą, padarytą Kubai kitų Amerikos prezidentų”. Havanos skaičiavimais, toji žala sudarytų dešimtis milijardų dolerių. Nuostolių patirta, kai Johnas Kennedy 1962 m. po Sovietų Sąjungos ir Amerikos konflikto Karibų jūroje įvedė griežtas ekonomines sankcijas Kubai. Embargas buvo įtvirtintas 1992 m. Aktu dėl Kubos demokratijos ir po 4 m. priimtu Helmso ir Burtono įstatymu („Helms-Burton Act”). Pagal jį joks JAV prezidentas negali panaikinti sankcijų Kubai iki tol, kol prie valdžios vairo bus Fidelio Castro paskirti, o ne demokratiniuose rinkimuose išrinkti asmenys. Amerikos Kongresas dar nesirengia svarstyti sankcijų Kubai klausimo.

Vis dėlto, atrodo, ledai jau pajudės. Praėjusį spalį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama nutraukti Kubos ekonominį embargą. Už rezoliuciją balsavo 185 šalys ir tik trys buvo prieš. 33 Lotynų Amerikos ir Karibų šalys gruodį surengtame viršūnių susitikime taip pat pareikalavo nutraukti ekonominę, prekybinę ir finansinę Kubos blokadą. Jame buvo paskelbta, kad ji Kubai padarė mažiausiai 90 mlrd. dolerių nuostolių.

Amerikos valstybių organizacija buvo įkurta 1948 m. vietoj nuo 19 a. pabaigos veikusios Panamerikos sąjungos. Sovietiniai žinynai skelbia, kad ši organizacija ilgus dešimtmečius buvo JAV priemonė išsivadavimo judėjimams malšinti, Amerikos ekspansinei politikai Gvatemaloje, Panamoje, Dominikos Respublikoje, Kuboje pateisinti. Įvedus embargą Kubai, tais pačiais metais Laisvės sala buvo pašalinta iš organizacijos kaip nedemokratiška, o po 2 m. ir kai kurios kitos Lotynų Amerikos šalys nutraukė diplomatinius ir ekonominius santykius su Kuba. Šių valstybių nuolaidos Vašingtonui aiškinamos dar ir tuo, kad JAV sumoka 60 proc. visų mokesčių į AVO biudžetą.

Vis dėlto laikai keitėsi, o daugiausia vilčių kubiečiai puoselėja Amerikos prezidentu tapus juodaodžiui afroamerikiečiui B. Obamai. Santykių su Kuba normalizavimas buvo ir jo rinkimų programoje. Tai padėjo jam surinkti nemažai kubiečių imigrantų ir kitų juodaodžių balsų. Prieš keletą dienų viešėdamas Meksike, B. Obama pareiškė, kad tie santykiai „buvo įšaldyti penkis dešimtmečius ir jie neatšils per vieną naktį”. Vis dėlto jis savo pažadus vykdo. Vašingtonas panaikino apribojimus amerikiečiams lankytis Kuboje ir leido JAV gyvenančių kubiečių piniginius pervedimus į šią šalį. Tai nemaža paspirtis Laisvės salai, kurioje doleris iki šiol nėra legali valiuta. Taip pat emigrantai galės lankyti savo giminaičius, panaikinti įvairūs telekomunikacijų apribojimai.

Septynių salų šalyje B. Obamai nelengva. Ne dėl to, kad šią valstybėlę iš esmės kontroliuoja H. Chavezas. Amerikos vadovui sukamos rankos kuo greičiau iš Amerikos gniaužtų išlaisvinti Laisvės salą. Jis bus verčiamas atgailauti už drakoniškus visų pokario Amerikos prezidentų veiksmus Kubos atžvilgiu.