Vykti ar nevykti į Maskvą?

Ko gero, Lietuvos užsienio politika tikrai keičia savo veidą. Daug kam tai nepatiks, bet net Vytautas Landsbergis yra pritaręs ankstesniam prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimui pakviesti į Kovo 11-osios renginius Rusijos ir Baltarusijos vadovus. Na, neatvyko ir kas? Pokyčių ženklas menkas, vos apčiuopiamas, daugiau numanomas, bet – vis dėl to…

Baltijos šalių vadovai suskato vykti į Maskvą. Sovietiniais laikais sklandė tokia mįslė: kas yra žalias, ilgas ir dešra kvepiantis? Ogi traukinys „Lietuva“, vykstantis į Maskvą. Tai šiuo tautine žalia spalva išdažytu traukiniu mūsų valdininkai, prisikrovę lagaminus dešrų, kumpių, Stakliškių gėrimų, nuolat važiuodavę į SSRS sostinę, kad, norėdami gauti malonių, gardėsiais suminkštintų tenykščių nomenklatūrininkų širdis. Pavykdavo. Continue reading…

ES plėtra: ar mūsų nebus perdaug?

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir išrinkus naują ES vadovybę, Bendrijai tarsi atsirišo rankos efektyvesnei veiklai. Pripažįstama, kad tai tarsi davė naują impulsą ES raidai. Bet ar dabar Bendrija tęs tokią galingą savo plėtros politiką? Kokios čia kyla problemos? Continue reading…

Kinija krizę įveikia savaip

Kinijos ekonominis fenomenas pasaulį ne tik žavi, bet ir kelia daug mįslių. 1978 m. pabaigoje Deng Xiaopingo pradėtos reformos sėkmingai vykdomos daugiau kaip 30 metų, o jau beveik dvejus metus siaučianti krizė tik išryškino Azijos „tigro“ stiprybę. Žymiausi pasaulio ekonomistai ginčijasi, kur slypi komunistinio-kapitalistinio ūkio sėkmės paslaptys. Continue reading…

Dukart teistas V.Janukovyčius – tarp Rytų ir Vakarų

Liepos pradžioj 60-ties sulauksiantis Ukrainos Regionų partijos lyderis Viktoras Janukovyčius – vėl ant balto arklio. Tiesa, šįkart savo žirgą vadeliotojas pakreipęs ne Rytų pusėn, o sukioja tai į Rytus, tai į Vakarus. Kai kas tai vadina blaškymusi, tačiau naujasis Ukrainos prezidentas, pakoregavęs laikyseną po dviejų kadencijų premjero poste, žino ko siekia.

V.Janukovyčius – šachtininkų Donecko priemiesčio augintinis. Jis baigęs kalnakasybos technikumą ir dvi aukštąsias – Donecko politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę, ir Užsienio prekybos akademiją, gavęs tarptautinės teisės magistro laipsnį. Tai tipiškas darbininkų klasės atstovas, jaunystėje buvęs ir suvirintoju, ir autošaltkalviu, ir mechaniku, ir autobazės direktoriumi. Continue reading…

Kada Krymas atiteks Rusijai?

Kalbėsime, žinoma, ne apie nuošalų Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje Pašušvyje esantį dabar jau apmirusį Krymo kaimą, kuris, beje, taip pat susijęs su Vytauto į Lietuvą atvežtais Krymo totoriais ir garsiąja Kėdainių sutartimi (keletą šios įdomios sąsajos štrichų rasite straipsnio pabaigoje*). Prieš 19 metų vasario 12-ąją įkurta Krymo autonominė respublika šiomis dienomis paminėjo ir kitą svarbią datą: 1954 m. vasario 19 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas savo sprendimu Pereslavlio sutarties 300-ųjų metinių proga Krymą, kuris neturėjo tiesioginės sienos su Rusija, perdavė Ukrainai. Tai įvyko nepraėjus nė metams po J. Stalino mirties. Dėl šios sutarties galiojimo ir šiandien tebelaužomos ietys. Continue reading…

Mirštančios Žiemos olimpinės žaidynės?

Žiemos olimpiada Vankuveryje traukia ekstremaliu jėgų išbandymu, bekompromisės kovos įtampa, pagaliau nuostabiomis kalnų panoramomis. Tarsi pats ne minkštoje sofoje priešais televizorių suzmegęs sėdėtum, o skrietum akinančiai baltu sniegu…

Tai kas, kad Lietuva teįstengė į žaidynes pasiųsti tik 6 sportininkus, kai latviai ten delegavo 58-ių sportininkų komandą, estai – 27-ių; kad mūsų laimėjimai tokie kuklūs, jog gali nepilnavertiškumo kompleksiuką įsivaryti; kad mūsų sporto vadai vėl tik rankomis skėsčioti gali… Rusai elgiasi kitaip: pirmomis olimpiados dienomis neiškovoję medalių, jie jau kovo pradžioje Dūmoje išklausys sporto ministro Vitalijaus Mutko ir Olimpinio komiteto vadovo Leonido Tegačiovo ataskaitas. (Beje, gausi ir medaliais pasidabinusi Rusijos rinktinė vasario 28 d. Vankuveryje gali sulaukti paties D.Medvedevo). Gi mes tik pabėdosime: krizė, nepritekliai, trūksta lėšų, silpna žiemos sporto bazė, neugdoma pamaina…Nuoskaudos nurims, ir netrukus pulsime pompastiškai švęsti Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio – su visais karaliais ir karalienėmis, diktatoriais ir diktatoriukais, prezidentais ir šiaip garbingais ir nelabai pasaulio žmonėmis.

Bet šįkart – apie kitką. Continue reading…

Naujas etninės įtampos židinys Baltarusijos vakaruose

Incidentas tarp Lenkijos ir Baltarusijos, kilęs pirmoje vasario pusėje, nuskambėjo toli už šių šalių sienų. Kaip rašė laikraštis „Gazeta Wyborcza“, tai rimtas „testas Europos Sąjungai“, ar ji išlaikys savo narių gynimo egzaminą. Gali būti, kad Europoje atsiranda dar vienas etninės įtampos židinys, kuriam užgesinti prireiks didžiulių pastangų. Continue reading…

„Juodieji diržai“ Lietuvos ir Rusijos santykiuose

Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Rusijos premjero Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje, kuris tęsėsi vos 40 min., iš dalies galima vadinti istoriniu, jeigu istoriją matuosime dekadomis, o ne šimtmečiais. Paskutinį kartą aukščiausiu lygiu „akis į akį“ 2001 m. Maskvoje buvo susitikę tuometinis Rusijos lyderis V.Putinas ir Lietuvos vadovas V.Adamkus.

Trečiadienio pavakario pokalbis – ne to paties lygio politikų, nors daugelis V.Putiną ir D.Medvedevą šiandien sukeičia vietomis, net nelaukdami 2012 m. rinkimų. Continue reading…

Savaitės pjūvis 2010-02-12

Šioje apžvalginėje laidoje su Nepriklausomybės Akto signataru filosofu Romualdu Ozolu kalbamės apie dviejų 20-mečių – po Vasario 16-osios ir po Kovo 11-osios – panašumus bei skirtumus.

Šią savaitę Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė naują tyrimą apie nedarbo tendencijas ir perspektyvas Lietuvoje. Apie tai interviu su LLRI viceprezidentu Giedriumi Kadziausku.

Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – ko galima tikėtis iš D. Grybauskaitės ir V. Putino susitikimo Helsinkyje?

Žiūrėkite

Kodėl Rumunija tampa JAV įkaite?

JAV ketinimai priešraketinį skydą perkelti iš Lenkijos ir Čekijos toliau nuo Rusijos sienų – į Rumuniją sukėlė tokias pat įnirtingas diskusijas kaip ir ankstesni Vašingtono planai šias raketas ir radarą dislokuoti Rytų Europos šalyse. Aukščiausioji gynimo taryba jau patvirtino šį planą, o Rumunijos prezidentas Traianas Besescu vasario 4-ąją pareiškė, kad jo šalis „pasirengusi vesti derybas su JAV dėl raketų perėmėjų antžeminio bazavimo ir jas dislokuoti iki 2015 metų“. Laikraštis „The New York Times“ pažymi, jog tik gruodį antrajai kadencijai prezidentu perrinktas šalies vadovas paskubėjo skelbti tokį pareiškimą, kad iš susitarimo turėtų daugiau naudos ir tinkamai konkuruotų su savo politiniais oponentais. Continue reading…