Vykti ar nevykti į Maskvą?

Ko gero, Lietuvos užsienio politika tikrai keičia savo veidą. Daug kam tai nepatiks, bet net Vytautas Landsbergis yra pritaręs ankstesniam prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimui pakviesti į Kovo 11-osios renginius Rusijos ir Baltarusijos vadovus. Na, neatvyko ir kas? Pokyčių ženklas menkas, vos apčiuopiamas, daugiau numanomas, bet – vis dėl to…

Baltijos šalių vadovai suskato vykti į Maskvą. Sovietiniais laikais sklandė tokia mįslė: kas yra žalias, ilgas ir dešra kvepiantis? Ogi traukinys „Lietuva“, vykstantis į Maskvą. Tai šiuo tautine žalia spalva išdažytu traukiniu mūsų valdininkai, prisikrovę lagaminus dešrų, kumpių, Stakliškių gėrimų, nuolat važiuodavę į SSRS sostinę, kad, norėdami gauti malonių, gardėsiais suminkštintų tenykščių nomenklatūrininkų širdis. Pavykdavo.

Dabar vargu, ar premjeras Andrius Kubilius, kovo 26-27 d. ketinantis Maskvoje susitikti su Vladimiru Putinu, tokiu būdu bandys įgyti kolegos palankumą. Laikai keičiasi, ir nors ne Vilnius diktuoja ekonominio bendradarbiavimo madas Maskvai, o greičiau atvirkščiai, abu politikai kalbėsis kaip lygus su lygiu. Juo labiau, kad kvietimą susitikti atsiuntė V.Putinas.

Apžvalgininkai spėlioja, ko jam reikia. Oficialiai jie dalyvaus Pirmajame tarptautiniame M.Rostropovičiaus vardo festivalyje, o premjero žmona Rasa yra šio korifėjaus paramos ir labdaros fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybos pirmininkė. Proga tikrai gera ir ją reikia išnaudoti. Gali būti, kad V.Putinas toliau plėtos savo pasiūlymą, išsakytą per vasarį vykusį jo ir Prezidentės susitikimą Helsinkyje, kuris lietė Rusijos galimybes įsigyti dalį „Mažeikių naftos“ akcijų iš lenkų „PKN Orlen“ ir Lietuvos dalyvavimą statant atominę elektrinę Kaliningrado srityje.

Vilnius švelniai atmetė tokius pasiūlymus, tačiau V.Putinas mūsų premjerą sutiks irgi ne tuščiomis rankomis: teigiama, kad bus pasiūlyta atsukti kranelį naftos tiekimui „Družbos“ naftotiekiu, padidinti Elektrėnų jėgainei reikalingą dujų tiekimą uždarius Ignalinos AE bei jų kainą sumažinti iki europinių tarifų. Jei bus nors vienu klausimu sukirsta rankomis, manyk – ledai pajudėjo. Maskva kilniadvasiškai priims Vilnių į savo bičiulių būrį.

Gerinti santykius būtina visomis priemonėmis, tačiau politologas Vytautas Radžvilas po konferencijos Helsinkyje perspėjo, kad tikėti Rusijos premjero pažadais Lietuvai yra naivu, kol nėra reikšmingų tarpusavio santykių poslinkių.

Ar tarp tų poslinkių galėtų būti vieningas Baltijos šalių lyderių sprendimas vykti į Pergalės 65-čio iškilmes Maskvoje gegužės 9 d.?

Kaip žinome, mūsų prezidentė tuo metu lankysis Dubline pas Airijoje geresnio gyvenimo ieškančius tėvynainius. Per šios Pergalės 60-metį prieš penkerius metus V.Adamkus taip pat atsisakė stovėti Raudonojoje aikštėje. D.Grybauskaitė ir D.Medvedevas pernai rugpjūtį kalbėjosi telefonu, o vėliau susitiko Berlyne. Iki tol devynerius metus nebuvo aukščiausiojo lygio kontaktų tarp Lietuvos ir Rusijos.

Ar pakenktų Lietuvos įvaizdžiui ir mūsų vertybinėms nuostatoms sprendimas pakeisti kelionės maršrutą gegužės 9 d.?

Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, kaip pranešė naujienų agentūra „MixNews“, nutarė vykti į iškilmes Maskvoje. Jo nuomone, ši kelionė padės gerinti dviejų šalių santykius ir suvienyti Latvijos visuomenę. Tačiau tautiškai nusiteikę latvių politikai kritikuoja tokį sumanymą. Susivienijimo „Tėvynei ir laisvei. Judėjimas už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę“ vienas iš lyderių Maris Grinblatas pareiškė, kad nereikėtų dalyvauti renginiuose, kurie Latvijos piliečiams „primena sovietinės okupacijos pradžią“. Laikraštis „Neatkarigas Rita Avize“ tvirtina, kad šis numatomas vizitas į Maskvą grįstas ne meile Rusijai, ne noru pagerinti santykius, o troškimu naudotis jos resursais ir rinka. Įtariama, kad prezidentas taip nori pagerinti sunkią ekonominę Latvijos padėtį…

Kaip prakalbama apie istorines vertybes, V.Zatleras siūlo istorijos temomis diskutuoti ne su Rusija, o šalies viduje. Tuo tarpu Latvijos apžvalgininkai primena, kad V.Vykės Freibergos dalyvavimas Pergalės parade prieš penkerius metus ir net padovanojimas V.Putinui knygos apie šalies istoriją nenuslopino antilatviškos retorikos Rusijoje. Ji dar labiau sustiprėjo šiomis dienomis po to, kai Rygoje nuvilnijo latvių SS legiono veteranų eitynės.

Estų pasipriešinimas prezidento vizitui į Maskvą mažesnis. Toomo Hendriko Ilveso sprendimas vykti į iškilmes teisingas, rašo laikraštis „Eesti Paevaleht“. „Gali būti, kad jis sukels kai kurių isteriją, bet tai – kompleksas, kuriuo dažniau užsiima medikai, – ironiškai pastebėjo žinomas estų istorikas Davidas Vseviovas. – Mūsų istorija su Rusija labai skausminga, bet dabar nėra ko mosuoti kumščiais“.

Laikraštis taip pat primena, kad prieš penkerius metus tuometinis prezidentas Arnoldas Ruutelis nesiryžo vykti į Maskvą, bet ar dėl to Estija įgijo daugiau savigarbos? Akivaizdu, rašo jis, kad santykiai su Maskva tolydžio šyla po skandalingo Bronzinio kareivio iškėlimo iš Talino centro…

Kovo viduryje įvyko Geopolitinių studijų centro surengta diskusija apie mūsų užsienio politikos prioritetus. Jos dalyviai priėjo išvados, kad dabartinei tautinei retorikai Rusijos atžvilgiu reikalinga pauzė. Per ją mes įsitikintume, kokie kaimynų tikslai ir ketinimai, apmalšintume Vakaruose tvyrančią nuomonę, kad lietuviai „nuolat neefektyviai drumsčia vandenį“ santykiuose su Rytais, galėtume geriau įvertinti mūsų užsienio politiką bei jos „pragmatiškąją“ kryptį, mūsų tautinių ir istorinių vertybių vietą šiuolaikinėje interesų kovoje, neprarandant savigarbos, išdidumo ir atminties.