Pirmas mano įspūdis apie Kaliningrado (Karaliaučiaus) žemę buvo slegiantis. Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją. Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę, o kartą pakraupę stebėjome, kaip dumblinoje gilioje baloje skęsta rusiškas tankas su lietuvio karininko vadovaujamu ekipažu… Jam niekas negalėjo padėti. ..
Be abejo, didžiausias šios savaitės įvykis – Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas Seime. Jį laidoje vertina trys skirtingų profesijų žmonės – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė ir apžvalgininkas Artūras Račas.
Ekonomistė V. Klyvienė taip pat komentuoja „Spinter“ tyrimą apie Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą savo pajamomis.
Laidos autorius, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas komentare svarsto vadinamojo „agurkų karo“ perspektyvas ir įtemptus Ispanijos bei Vokietijos santykius.
Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus.
Generolo Ratko Mladičiaus suėmimas pusbrolio namuose už 80 km nuo Belgrado pats savaime buvo tik laiko klausimas.
Bet šis suėmimas parodė, kad karo nusikaltėliams, diktatoriams lieka vis mažiau galimybių išvengti atsakomybės už padarytas piktadarybes. Tai įskiepija viltį, kad Vakarų pasaulio demokratija pajėgi save įtvirtinti.
Latvijos rusakalbių leidinys „Čas“, šiaip jau kritiškai vertinantis ne tik vykdomąją valdžią, bet ir šį prezidento sprendimą, teigia, kad, ko gero, latvių politikų veiksmus labiausiai lemia… Mėnulis. Kaip laikraščiui tvirtina astrologas Kristapas Bankis, nuo pat Latvijos valstybės susikūrimo 1918 m. lapkričio 18 d. svarbiausi sprendimai paprastai priimami per pilnatį, per Saulės užtemimą ir kitus neigiamą įtaką darančius astrologinius reiškinius. Taip prieš ketverius metus V.Zatlerą gegužės 31 d. išrinko šalies vadovu, ir tada plieskė Mėnulio pilnatis. Šiemet, birželio 2–ąją, K.Bankio nuomone, „vėl bus mažai proto, daug emocijų ir interesų, subjektyvumo ir įvairių manipuliacijų“.
Šį kartą laidoje kalbėsime apie ekonomiką ir jos valdymą. Rimvydas Jasinavičius buvo pirmosios nepriklausomos Lietuvos ministras. Dabar jis – technikos mokslų daktaras, dėstytojas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, besigilinantis į ekonomikos ir finansų valdymo problemas. Interviu su profesoriumi – apie mūsų ekonomikos padėtį.
Mums gerai žinomas Darbo partijos lyderio, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho kritiškas požiūris į dabartinės valdžios veiksmus, tačiau politiko teiraujuosi apie vieną šių dienų aktualiją, svarbią ir Lietuvai: ar latviškasis kovos su korupcija scenarijus tiktų mūsų šaliai? Laidos autorius, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas, savo komentarą paįvairindamas pluoštu nuotraukų, pasakoja įspūdžius iš nesenos kelionės po Ispaniją ir ispaniškąsias autonomijas.
Į kovą su korupcija metamasi įvairiai. Štai estai, kaip skelbia Estijos teisingumo ministerijos svetainė, atidarė specialų tinklapį, kuriame valdininkai mokomi tinkamo ir neleistino elgesio pavyzdžiais. Pavyzdžiui, viename patarime perspėjama, kad kalėjimo sargybiniui negalima priimti butelio konjako, jeigu paaiškėja, jog duodantis jį siekia, kad kuris nors kalinys būtų paleistas anksčiau laiko. Šioje šalyje viešuosius ir privačius interesus dažniausiai supainioja eismo inspektoriai ir medikai.
Tiesą sakant, net nesidominčiam politika užsieniečiui (o koks gi pailsėti atvykęs turistas nagrinės rinkimų peripetijas svečioje šalyje?) gegužės pabaiga Ispanijoje panašėjo į kunkuliuojantį katilą. Net mažiausiame Pirėnų miestelyje gausiai iškabinti kandidatų plakatai užstojo kelių ženklus, žmonės būriavosi, miestų aikštėse aptarinėjo kandidatūras, jaunimas rengė spalvingas akcijas, o senovinėje Solsonoje vykusi mugė tapo tikru politiniu mitingu, kuriame virė pietietiškos aistros.
Per mūsų kaimynę Latviją šeštadienio vakarą tarsi pavasario škvalas praūžė politinė audra: prezidentas Valdis Zatleras nelauktai pranešė, kad paleidžia parlamentą (Seimą), dirbusį šiek tiek daugiau kaip pusmetį. Paleidimo motyvas – keistas, apžvalgininkų nuomone, daugiau pagrįstas emocijomis, o ne realiu sumanymu padėti įvesti tvarką šalyje. Dar įdomiau, kokiomis aplinkybėmis šis sprendimas buvo priimtas ir kokių jis turės padarinių.
Šioje laidoje – apie Seime priimtus ir pradėtus svarstyti svarbius socialinius projektus. Pokalbis su Seimo nariais Vidmantu Žiemeliu ir Gintaru Songaila apie minimalios algos padidinimo galimybes.
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Marius Laurinavičius svarsto valdančiosios partijos vadovo rinkimų peripetijas ir TS-KDP galimybes artėjant 2012 m. parlamento rinkimams.
Savo nuomonę išsako ir tautininkas parlamentaras G. Songaila. Laidos autorius, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas, dviejų savaičių pertrauką išnaudojęs įdomiai kelionei po Ispanijos Katalonijos regioną, komentuoja vietos rinkimus Ispanijoje, o iliustracijai pateikia pluoštelį nuotraukų.