Šį straipsnį rašau ankstų birželio 22-osios rytą, kai prieš 70 metų per Lietuvą ėmė slinkti aitrūs karo debesys. Tada buvo sekmadienis, dabar – savaitės vidurys. Kaip ir tuomet, šįryt šviečia saulė, bet iš Vakarų ima slinkti niūrūs debesys… Bet šį kartą – ne apie simbolius. Apie dvigubą okupaciją ir pasipriešinimą jai.
Ministrų posėdyje Liuksemburge buvo pritarta dar labiau išplėsti sankcijas režimui, kuris ir toliau pažeidinėja žmogaus teises, vykdo represijas prieš opoziciją ir prieš visai su ja nesusijusius žmones, pavyzdžiui, prieš kuro kainų pakėlimu nepatenkintus vairuotojus ar prieš birželio 15-ąją įvykusios „tylios“ protesto akcijos „Revoliucija per socialinius tinklus“, vykusios daugelyje šalies miestų, dalyvius.
Naujomis sankcijomis išplėstas sąrašas Baltarusijos pareigūnų, kuriems neleidžiama atvykti į Bendrijos šalis. Jis papildytas keturiomis Baltarusijos prezidentui artimų žmonių pavardėmis. Sausio 31 d. įvažiavimas į ES šalis buvo uždraustas 158 tarnautojams, tarp kurių buvo pats prezidentas, du jo sūnūs Viktoras ir Dmitrijus, prezidento administracijos vadovas Vladimiras Makėjus, Saugumo Tarybos sekretorius Leonidas Malcevas ir kt. Gegužės pabaigoje sąrašas papildytas dar 13 pareigūnų – teisėjais, prokurorais, prezidento aplinkos žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip susiję su teismo nuosprendžiais opozicijos lyderiams, dalyvavusiems protesto mitinguose pernai gruodžio 19 d. Priminsime, kad penki buvę kandidatai į prezidentus nuteisti kalėti 2-6 metus…
Dingstį kasmet skelbti tokias ataskaitas davė 1987–ųjų liepos 11 d. Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita, kad Žemės rytulio gyventojų skaičius pasiekė 5 mlrd. Po dvejų metų, 1989–aisiais, Jungtinių Tautų Organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.
Dar 2002 m. buvo manyta, kad pasaulyje žmonių skaičius nekontroliuojamai augs. Prognozuota, kad 2050 m. pasaulyje gyvens apie 10,9 milijardo žmonių. Tiesa, yra ir kitokių prognozių. Antai JT gyventojų skyriaus direktorė Hania Zlotnik mano, kad 2041 m. pasieksime 9 mlrd. ribą, 2081 m. – dešimties, o per šį šimtmetį turėsime ir 15,8 mlrd.
Šį kartą „Neįtikėtinuose vasaros skaitymuose“ – nieko fantastiško, jokių gandų ar anekdotų. Tiesiog keletas istorijos epizodų, kurie tarsi patvirtina – taisyklių be išimčių nebūna, kaip ir gyvenimas nuspalvintas įvairiomis spalvomis, o jų atspalviai priklauso dar ir nuo to, kokiu kampu pažvelgsi. Taigi, A.Hitleris ir jo kareiviai žydai.
Paskutinėje prieš atostogų pertrauką laidoje apžvelgsime, ką nuveikė Seimas pavasario sesijoje. Apie tai susitikime su žurnalistais kalba Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Be kita ko, parlamento vadovė atsako ir į laidos vedėjo klausimą apie neigiamą Seimo įvaizdį visuomenėje, žiniasklaidos vaidmenį gerinant jo reitingus. Parlamento ir jo vadovės darbą vertina politologas Lauras Bielinis.
Mūsų sezoninės rubrikos „Neįtikėtini vasaros skaitymai“ lankytojas gali pamanyti, kad čia talpinamas tik pigus, pramoginis skaitalas, gryni pramanai, neturintys realaus patvirtinimo, nors, kaip jau rašėme, kiekviename gande yra dalis tiesos. Tačiau štai ketinimai sugriauti SSRS, o dabar – Rusiją, nėra iš piršto laužti, nors kai kurie rusiški portalai, rusų teoretikai jais ypač mėgaujasi ir daro toli siekiančias išvadas.
Kažin ar kam kilo abejonių, kad penkios ar šešios valstybės, kurių teritorija betarpiškai ribojasi su Arkties vandenynu, kada nors į jo turtus pareikš ne tik ekonomines, bet ir karines pretenzijas. Lyg ir logiška: kaip kitaip apginsi savo interesus šiame šalčiausiame Žemės rutulio kampelyje, jei ne karine jėga… Šiuo metu ypač suaktyvėjo Rusija.
Vidurvasarį pradeda laida apie paskutinius Seimo pavasario sesijos sprendimus.
Parlamentas pritarė naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektams. Apie juos ir apie savo pasiūlymus pasakoja Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys, komentuoja apžvalgininkas Tomas Čyvas.
Kitą nutarimą – dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto – parlamentarai nutarė atidėti. Kodėl? Aiškina Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė. Laidos autorius, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas aptaria Graikijos parlamento pritarimą griežtam taupymo planui, kuris sukėlė masinius pasipriešinimus šalyje.
Žmonės sako, kad kiekviename anekdote ar gande yra dalis tiesos. Niekas nesiima spręsti – kiek. Tai priklauso nuo parinktų faktų tikroviškumo, įtikinamų argumentų, na, žinoma, ir nuo jų dėstymo meistriškumo.
Tiesą sakant, gailiuosi, kad sutikau rašyti apie Rainių žudynes. Ne dėl to, kad tai ne mano tema, kad šioje tragedijoje daug nežinomųjų, kad kaltininkai neaiškūs iki šiol ar kad ši tragedija sunkiai pasiduoda apibendrinimams. Aš pakraupau. Tiesiog protui nesuvokiama: ar galima vadinti žmonėmis tuos, kurie šitaip išsityčiojo, Rainių miškelyje žudydami 76 Telšių apylinkių vyrus…