Tiesą sakant, šis straipsnis patektų į proginių rašinių kategoriją – kovo 29 d. sukanka aštuoneri metai, kai Lietuva įstojo į NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, jei ne keletas narystės aspektų, kurie ir šiandien verčia diskutuoti, aiškinti ir aiškintis, abejoti ir prognozuoti. Continue reading…
Kai kam buvusių sovietinių respublikų gražinimas į SSRS orbitą atrodo juokingas, absurdiškas ir nerealus. Iš šios idėjos dažnai pasišaipoma, o apie ją užsimenantys autoriai pravardžiuojami „rusofobais“ ar net Amerikos agentais, siekiančiais komplikuoti Lietuvos ir Rusijos santykius. Būtų juokinga, jei nebūtų rimta. Continue reading…
Šioje laidoje kalbame apie tai, kad, siaučiant krizei Permainų koalicijoje, kitos partijos vienijasi. Antai prieš spalį numatytus Seimo rinkimus susijungė Socialdemokratų bei Tautininkų sąjungos ir Centro partija. Kalbiname pastarosios pirmininką E. Skrupskelį.
Buvęs Prezidentės D. Grybauskaitės atstovas spaudai, dabar Lietuvos žaliosios politikos instituto vadovas L. Balsys kalba apie energetikos problemas, kurios per valdžios krizę tarsi nustumtos į šalį.
Politikos apžvalgininko, laidos autoriaus komentaro temą pasiūlė Pasaulinės žemės dienos renginiai, kurių vienas vyko ant Gedimino kalno Vilniuje. Komentarą papildo sostinės mero A. Zuoko interviu.
Šiaip jau apibendrinti kovo 19–20 d. vykusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus darbo vizito į Maskvą rezultatus galbūt per anksti, tačiau apžvalgininkai iš anksto spėjo, kad daug iš to vizito laukti neverta. Tiesiog tai Ukrainos vadovo pažinties su V. Putinu, kaip išrinktuoju Rusijos prezidentu, atnaujinimas arba, kaip laikraščiui „Nezavisimaja gazeta“ sakė Ukrainos politikos instituto ekspertas Aleksejus Poltorakovas, „žvalgyba prieš svarbiausią mūšį“. Continue reading…
Kaip staigiai prasidėjo valdžios krizės „paūmėjimas“, taip netikėtai ir baigės: vidaus reikalų ministras R.Palaitis, pašokdinęs visą Lietuvą, staiga sutiko atsistatydinti. Kažkas liberalcentristų politinę mankštą prieš spalį įvyksiančius (matyt, neprireiks išankstinių rinkimų) balsavimus į Seimą pavadino „grybų karu“. Tai ir aliuzija ne tiek į žavią J.Marcinkevičiaus poemą „Grybų karas“, kiek į politikų susireikšminimą, polinkį į politinį narcizmą, nepaisant būtinybės diskutuoti ir priimti sprendimus tikrai svarbiais Lietuvai klausimais, pavyzdžiui, energetikos. Tūlas žmogus šį pavadinimą supras ir kaip sąsajas su Prezidente D.Grybauskaite, kuri ir paskatino šią valdžios krizę (ankstesnėse pastabose jau priminiau savo 2009 m. str. „Ar tauta grybą pjaus“; iš tiesų, ne tauta „grybą pjovė“…). Continue reading…
Po trumpos pertraukos nutariau atnaujinti trumpas pastabas aktualiais Lietuvos ir tarptautinio gyvenimo klausimais, nes, ko gero, kiekvieno viešo minčių reiškėjo viduje kirba būtinybė išsakyti savo nuomonę bei poziciją apie tai, kas jaudina visuomenę. Tik keletas komentarų.
Po „kagėbė“ delnu
Pirmiausia – apie nustebinusį įvykį, galbūt susijusį su situacija kaimyninėje Baltarusijoje. Gana dažnai atvykstantys į mūsų šalį kolegos žurnalistai iš Baltarusijos prašo pakomentuoti svarbius įvykius ar reiškinius. Nuolat apie procesus Baltijos šalyse savo žiūrovus informuoja ir apžvelgia Minsko TV. Paskutinį kartą jie buvo atvykę pernai gruodį, kai Lietuvoje vyko ESBO sesija. Šį kartą TV grupė taip pat rengė reportažą apie Lenkų rinkimų akcijos (LRA) suorganizuotą mitingą Vilniaus centre, ir jį ketino parodyti laidoje „Pasaulio paveikslas“ («Картина мира»), kur šeštadienio vakarui per CTV («Столичное телевидение») buvo rengiamas gana objektyvus pasakojimas apie „karštus“ įvykius Lietuvos sostinėje (http://www.ctv.by/). Kolegų pasiūlymu susitikome Vilniaus centre, šalia Lukiškių aikštės, prie automobilių stovėjimo aikštelės. Continue reading…
Dingstis šiam straipsniui gali būti ir formali proga – artėjančios antrosios metinės, kai 2010-ųjų balandžio 10-ąją prie Smolensko sudužo lėktuvas su visu 96 asmenų Lenkijos valstybiniu elitu. Tos tragedijos šleifas tęsiasi iki šių dienų – su savo paslaptimis, „sąmokslo teorijomis“, aršiomis Maskvos ir Varšuvos diskusijomis, kurios vienaip ar kitaip nuodija tarpvalstybinius santykius. Continue reading…
Šioje laidoje neapeisime skandalingos temos – triukšmo dėl FNTT ir valdžios krizės. Ją apibendrina Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas.
Kitų pašnekovų interviu susiję su artėjančiu pavasariu. Apie sėklininkystės problemas ir nelegalų sėklų bei augalų importą į Lietuvą kalba Augalininkystės tarnybos direktorius Evaldas Čijauskas bei jo pavaduotojas Arvydas Basiulis.
Tiesą pasakius, šiame portale analitikai nedažnai atidžiau pažvelgia į Lietuvą, jos problemas ir reiškinius, o daugiau vertina geopolitinius, regioninius ar globalinius poslinkius. Tačiau šį kartą mūsų dėmesį atkreipė iš anksto sumanyta ir daugialypė Kovo 11-osios akcija Vilniaus gatvėse. Būtent – akcija, nes į šventę tos margaspalvės eisenos nė kiek nebuvo panašios, o jau tuo labiau – į tegul ir pompastiškas, dažnai prievartines, bet kupinas minios gaudesio sovietines eisenas. Dar įdomiau, kaip tą akciją apibūdino žiniasklaida, kaip parodė televizija ir kaip vertina apžvalgininkai, neišskiriant nė užsienio. Continue reading…
Taip pavadindamas straipsnį, pasidomėjau, ką gi reiškia nuo jaunystės žinomas terminas „Kovo idos“. Žinynuose rašoma, kad taip romėnų kalendoriuje buvo apibūdinama kovo 15 d. Ši tradicija buvo pažeista, įsigalėjus Julijaus kalendoriui, tačiau terminas dar ilgą laiką naudotas nusakyti dažniausiai pavasario mėnesio viduriui. Dabar Kovo idos yra labiausiai žinomos kaip diena, kai 44 m. pr. m. e. buvo nužudytas Gajus Julijus Cezaris. Su tuo susijusi ir kita metaforinė prasmė – neišvengiamai artėjančios nelaimės nuojauta. Continue reading…