Kodėl islamas toks radikalus?

Stebuklinga ta kalendorinių metų pabaiga – gruodis. Jo gale keičiasi dienos ir nakties santykis. Prie Jos Didenybės Gamtos pokyčių prisitaikiusios ir religinės šventės – nuo neatmenamų laikų, iš pagonybės, stabmeldystės ir tikėjimo Aukščiausiuoju sumišusios ceremonijos. Simboliška ir dėsninga, kad į šios civilizacijos metų finalą sueina kone svarbiausios visų religijų šventės.

Taigi, gruodį visame pasaulyje prie bendro šventinio stalo vis dažniau susėda gausi giminių ir bičiulių draugija. Ne tik krikščionys, bet ir musulmonai, žydai, induistai, budistai ar kitų konfesijų atstovai. Todėl visame pasaulyje gruodžio mėnuo – tai tarsi graži įvairiaspalvių tradicijų girlianda, kai, nepaisant rasinių, religinių arba net ateistinių įsitikinimų, priimta linkėti vieni kitiems kuo gražiau ir prasmingiau praleisti šventes, sulaukti šviesos meto.

Continue reading…

L.Berija – galvažudys ar liberalas?

Iš karto perspėju: rašinys bus ne apie tai, nuo ko pradėsiu. Bet, gerai pagalvojus, temos susijusios.
Gruodžio 17-ąją Rusijos Dūmos Federacijos taryboje prasidėjo tarptautinė konferencija „Pasaulis be nacizmo – globalinis visos žmonijos uždavinys“. Jos išvakarėse federalinis savaitraštis „Rossijskije vesti“ išspausdino specialios komisijos pilietinės visuomenės institutų plėtros klausimais pirmininko Boriso Špigelio interviu, kuriame politikas piktinasi mėginimais nacizmą prilyginti stalinizmui (apie šį iš Ukrainos kilusį 57 metų žydų veikėją – kita kalba).

Continue reading…

Ar Lietuvai reikalingi perversmai?

Apie 1926-ųjų gruodžio 17 d. perversmą rašyta prirašyta. Bet istorikai šį svarbų Lietuvai etapą ir visą laikotarpį iki 1940 m. birželio 15-osios, kai šalis buvo sovietų okupuota, vertina labai jau skirtingai. Įsigilinkime į geopolitinę to meto Lietuvos padėtį, pasvarstykime, ar jaunai valstybei A.Smetonos autoritarinis valdymas nebuvo naudingas ir ar tokio virsmo nereikėtų šiandien. Continue reading…

Kam reikalingas Baltijos šalių gynybos planas?

Kiekvienas – nuo individo iki valstybės – norėtų, kad jį gintų, globotų, juo rūpintųsi. Kilus tikrai ar menamai grėsmei, toks poreikis tik padidėja. Jį ypač išsiugdžiusios mažos tautos, jautrios kiekvienai neteisybei, agresijai ar net griežtesnei politiko frazei. Gal todėl, kad jos greičiau gali išnykti, asimiliuotis, susilieti su didesnėmis. Savisaugos dėsnis, toks dažnas gamtos pasaulyje, galioja ir tarpvalstybiniuose santykiuose.

Continue reading…

Istorijos virsmai: kaip mums padėjo Vakarai?

Pagrindinius istorijos posūkius verta prisiminti tam, kad išvengtume ateities grėsmių. Ypač tai svarbu mažoms tautoms, kurios yra ant išnykimo arba bent jau savasties praradimo slenksčio. Štai kodėl ir šį kartą verta grįžti į tuos pamokančius 1920-uosius, kurie ryškiai atspindi tarp agresyvių kaimynų suspaustos Lietuvos padėtį.

Continue reading…

Ar bus išplauti NATO pamatai?

Vėlyvasis ruduo – labai svarbus geopolitinių sprendimų metas. Sudėliokime chronologiją: spalio 18-19 d. Prancūzijos kurorte Dovilyje vyko daug triukšmo sukėlęs Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Lapkričio 11-12 d. Seule rengiama Didžiojo dvidešimtuko (G20) metinė viršūnių konferencija. Jau po savaitės, lapkričio 19-20 d. Lisabonoje vyks NATO šalių vadovų susitikimas, kurio kuluaruose antrą darbo dieną šaukiamas Rusijos ir NATO tarybos posėdis. Gi gruodžio 1-2 d. Astanoje kviečiamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kurioje pirmininkavimą 2011 m. Kazachstanas perduoda Lietuvai, šalių vadovų forumas. Beje, tarp šių renginių yra tam tikras ryšys.

Continue reading…

Kaip atgimsta kaimyniški santykiai?

Besiruošiant rašyti apie Rusijos ir Baltarusijos santykius, kurie ypač komplikavosi prieš šioje šalyje gruodžio 19 d. numatytus prezidento rinkimus, sumanymas tarsi suskilo į dvi dalis. Tam tikras tokios rašinio temos korekcijas padarė netikėtas Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės vienos dienos vizitas į Minską spalio 20-ąją. Viešnagė trumpa, tačiau ji sukėlė prieštaringus tiek Maskvos, tiek Vilniaus komentarus. Ar gali taip atsitikti, kad trikampio Vilnius-Minskas-Maskva kampai taps dar aštresni?

Continue reading…

Lietuva ir Kazachstanas: darbas ranka rankon

Dvi įvairiais požiūriais visiškai skirtingos valstybės – Kazachstanas ir Lietuva – likimo ar geopolitinės sanklodos dėka atsidūrė greta viena kitos. Nuo kitų metų sausio 1 d. mūsų šalis iš Kazachstano perima pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Spalio 18-19 d. Seime prasidėjo renginiai, kuriais tarsi perduodama ši svarbi misija. Dalyvaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui Petro Efthymiou, aukštajam komisarui tautinėms mažumoms Knutui Vollebaekui, kitiems svarbiems iš Vienos atvykusiems ESBO pareigūnams, vyko iškilmingas posėdis Helsinkio proceso metinėms pažymėti, susitikimai su parlamento vadovais, politikais, diplomatais, Seimo fojė buvo atidaryta paroda apie Kazachstaną. Svarbiausias Kazachstano pirmininkavimo šioje organizacijoje akcentas vyks Astanoje, kur gruodžio 1-2 d. rengiamas visų 56 jos narių aukščiausiojo lygio susitikimas.

Continue reading…

Kaip gauti Nobelio premiją?

Visa savaitė iki gruodžio 10-osios, kai Stokholme ir Osle bus įteikiamos 2010 metų Nobelio premijos, žiniasklaidos ironiškai vadinama „mokslo, kultūros ir politikos orgijos“ dienomis. Mat šiemet šios iškilmės susijusios ne tik su solidžiais apdovanojimais tiksliųjų mokslų, literatūros ir taikos srityse, bet ir su skandalingais įvykiais bei detalėmis, kurios kompromituoja šį pasaulinį renginį.

Continue reading…