Stebuklinga ta kalendorinių metų pabaiga – gruodis. Jo gale keičiasi dienos ir nakties santykis. Prie Jos Didenybės Gamtos pokyčių prisitaikiusios ir religinės šventės – nuo neatmenamų laikų, iš pagonybės, stabmeldystės ir tikėjimo Aukščiausiuoju sumišusios ceremonijos. Simboliška ir dėsninga, kad į šios civilizacijos metų finalą sueina kone svarbiausios visų religijų šventės.
Taigi, gruodį visame pasaulyje prie bendro šventinio stalo vis dažniau susėda gausi giminių ir bičiulių draugija. Ne tik krikščionys, bet ir musulmonai, žydai, induistai, budistai ar kitų konfesijų atstovai. Todėl visame pasaulyje gruodžio mėnuo – tai tarsi graži įvairiaspalvių tradicijų girlianda, kai, nepaisant rasinių, religinių arba net ateistinių įsitikinimų, priimta linkėti vieni kitiems kuo gražiau ir prasmingiau praleisti šventes, sulaukti šviesos meto.
