Ką mums davė Spalio revoliucija?

Atrodo, dar visai neseniai žodžių junginį Didžioji Spalio Socialistinė Revoliucija (DSSR) turėjome rašyti iš didžiųjų raidžių. Ištisus okupacijos dešimtmečius bolševikų perversmui privalėjome jausti gilią pagarbą – gal net didesnę nei Tėvui ir Motinai. Istorijos pamokose sukilimo eigą turėjome išvardyti kone valandomis, o bolševikų ir komunistų partijų suvažiavimų priimtus sprendimus žinoti mintinai. Tos datos nori nenori iki šiol įsiskverbusios į atmintį.

Bet dabar, praėjus nuo sukilimo 93 metams, į anų laikų įvykius žvelgiame su jaunimui būdinga ironija arba su vyresniesiems įprastu kritiškumu. Žinoma, ne visiems. Štai užkliūnu už interneto svetainių, kurių raktiniai žodžiai – leftas, komunizmas, lietuviais, pokaris, anarchija ir t.t. Šiuose marginaliniuose portaluose gausu bolševikinio pamaldumo DSSR ir SSSR, anų laikų nostalgijos ir šlovinimo. Ne tik. Dažnai svarstoma, ką Lietuvos liaudžiai davė Spalio revoliucija, kaip bolševikai apgynė Lietuvos žmonių laisvę ir padėjo įveikti buržuaziją bei išnaudotojus.

Continue reading…

Kodėl liepsnoja Prancūzija ?

Prancūzija vėl šurmuliuoja. Nicolas Sarkozy, išrinktas prezidentu prieš pusketvirtų metų kaip liberalių reformų šalininkas, patiria vieną skandalą po kito. Prieš kelerius metus nugriaudėjo imigrantų protestai, paskui miestų gatvėse degė automobiliai dėl diskriminacinių jų įdarbinimo įstatymų, šiemet protestai išsiliejo dėl romų tautybės atvykėlių deportavimo iš šalies. O šį rudenį Prancūziją siaubia spalio 12-ąją prasidėję neramumai, kuriuos sukėlė vyriausybės paskelbta pensijų reforma.

Pagal skandalingą jos projektą nuo 2018 m. pensinį amžių numatoma padidinti nuo 60 iki 62 metų (dabar jis vienas mažiausių Europoje), o būtinąjį stažą jai gauti – nuo 40 iki 41,5 metų. Manoma, kad per septynerius aštuonerius metus šios priemonės leis išsaugoti dabartinį pensijos dydį. Kaip rašo „The Financial Times“, taip Prancūzijos vyriausybė ketina sumažinti pensijų sistemos naštą valstybei ir biudžeto deficitą, kuris 2010 m. buvo 32 mlrd. eurų, o 2020 m., prognozuojama, pasieks 45 milijardus. Paryžius skelbia, kad tokiomis priemonėmis stengiasi išvengti Graikijos likimo: ši, norėdama lėšų 300 mlrd. eurų skolai padengti, vien šiemet turės paimti 50 mlrd. eurų paskolą… Tačiau jokie pavyzdžiai mitinguotojams poveikio neturi.

Continue reading…

Vytautas Didysis: kultas tada ir šiandien

Tiksli Vytauto Didžiojo gimimo data nėra žinoma. Manoma, kad jis gimė 1350-aisiais. Užtat mirties laikas nustatytas – 1430 m. spalio 27-oji. Ginčijamasi tik dėl mirties priežasties: ar jis mirė nuo voties petyje, kuriai pratrūkus, buvo užkrėstas kraujas, ar nukritęs nuo žirgo, kai po Jogailos priėmimo Vilniuje su svečiais pavargęs jojo į Trakus. Esą susitrenkęs jis jau negalėjo laikytis balne, todėl toliau važiavo žmonos Julijonos vežime. Nuvykęs į Trakus, atsigulė, bet daugiau neatsikėlė…

Netrumpame Vytauto Didžiojo gyvenime buvo ir daugiau nežinomųjų, pavyzdžiui, iki šiol klausiama, kur yra jo kapas, kodėl ir kas sutrukdė jo karūnavimui paskutiniais gyvenimo metais, o gal konfliktas su lenkais dėl Lietuvos kaip atskiros karalystės įtvirtinimo ir buvo tikroji mirties priežastis?

Continue reading…

Ar įvyks NATO laidotuvės?

Žaviame Prancūzijos Normandijos kurorte Dovilyje, kurį dažnas žino iš ten vykstančių amerikietiško kino festivalių, spalio 18-19 d. vyko ne ypatingai formalus, o daugiau „darbinis“ trijų valstybių – Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos – vadovų susitikimas. Kai kam jis sukėlė neramių minčių ir galbūt įskaudino, kai kam sužadino viltis, o kai ką tiesiog perspėjo, kad būtina galvoti apie ateitį.

Continue reading…

Rytų partnerystės programa: augant iš kūdikio marškinėlių

Praėjo kiek daugiau nei metai, kai 2009-ųjų gegužės 7 d. tuo metu ES pirmininkaujančios Čekijos sostinėje Prahoje paskelbė apie Bendrijos Rytų partnerystės programą (RPP), kurioje dalyvauja Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija, Moldova ir mūsų artima kaimynė Baltarusija. Kaip skelbiama priimtoje deklaracijoje, šios programos tikslas – sudaryti sąlygas, būtinas siekiant paspartinti Europos Sąjungos ir suinteresuotųjų šalių partnerių politinę asociaciją bei tolesnę ekonominę integraciją. Plėtojant konkrečią Europos kaimynystės politikos Rytų dimensiją bus sudarytos sąlygos gerokai sustiprinti ES politiką, susijusią su šalimis partnerėmis. Įgyvendinant Rytų partnerystę, bus siekiama remti šalių partnerių politines ir socialines bei ekonomines reformas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos priartėti prie Europos Sąjungos ir, apsisprendus tos šalies piliečiams, į ją integruotis.

Continue reading…

A.Merkel “blitzkrieg” Lietuvoje: sužadintos viltys

Prisimenate, kaip vasaros karščių išvakarėse mus nokautavo dvigubas nusivylimas: į konferenciją Vilniuje atsisakė atvykti ilgai laukiamas Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, o paskui – ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel? Tiesa, Vokietijos vyriausybės vadovės neatvykimo priežastys buvo lyg ir pateisinamos: tomis dienomis nelauktai atsistatydino šios šalies prezidentas. Apžvalgininkai net susiejo abu šiuos charizmatinius lyderius: V.Putinas apsilankys Vilniuje, jei čia bus galimybė susitikti su A.Merkel…

Taigi, lietuvių „vilionės“ birželio pradžioje nepasiteisino, ir įvairūs analitikai liejo krokodilo ašaras, esą iš ekonominio liūno neišbrendanti ir visaip Rytų kaimyno skriaudžiama Lietuva apleista dar ir pasaulio lyderių. Kaip kandžiai pajuokavo vienas humoristas, masinio suicido vertas nusivylimas…

Continue reading…

Ar įsigijote sklypą Mėnulyje?

Gal norite įsigyti sklypą Mėnulyje ar Marse?

Pasiūlymas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kvailokas, nes niekaip nesusijęs su mums žinomais kosmoso tyrimais. Bet neskubėkime numoti ranka: nekilnojamasis turtas kitose planetose įgyja paklausą ir gali būti ekstravagantiška dovana jubiliejaus proga. Juo labiau, kad, kaip neseniai rodė viename meniniame filme, Žemėje netrukus bus neįmanoma gyventi, ir, kaip dabar tūkstančiai emigruoja iš Lietuvos, taip po gero pusšimčio metų mūsų vaikai ieškos ramybės kosmoso platybėse. Ne šiaip sau po jas jau dairosi vadinamieji „kosmoso turistai“, tiesa, patys turtingiausieji…

Continue reading…

Kosmoso tyrimai: ar pasaulis apsieis be Lietuvos?

Tikriausiai ne vienam išgirdus žodį „kosmosas“ pirmiausia iškyla kosminių raketų ir palydovų, skafandrų, neaprėpiamų ir nutolusių kosmoso platybių, pirmųjų amerikiečių Astronautų žingsnių po Mėnulio dulkes vaizdai. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdieniu žemišku gyvenimu, kurį mokslininkai vadina kosmoso tyrimais.

Continue reading…

Trečiasis pasaulinis vadinsis „valiutų karu“

Artėja dar vienas globalus karas, skelbia žymiausi pasaulio ekonomistai ir finansų centrai. Šis karas bus kur kas baisesnis negu kovoti ginklais ar informacija. Tai – valiutų karas. Apie jį pirmas prakalbo Brazilijos finansų ministras Guido Mantega, laikraštyje „The Financial Times“ rugsėjo 29-ąją paskelbęs, kad „tarptautinis valiutų karas jau įsiliepsnojo“. Apžvalgininkai primena, kad po 1929–1933 m. siautusios Didžiosios depresijos Europoje atsirado kraštutinės politinės jėgos, kurios neilgai trukus sukėlė tikrąjį Antrąjį pasaulinį karą.

Continue reading…

1940-ųjų lietuvių aktyvistai: po sunkia ideologijos našta

Istorijos interpretacija – nedėkingas dalykas ir apskritai – ar reikalingas? Bet svarbiausias jos datas, įvykius, reiškinius, tendencijas atspindėti būtina, kad nenugrimztų į praeitį ir neišbluktų iš atminties pagrindiniai tautos vystymosi etapai. Tiktai klausimas „kodėl?“, kuris dažniausiai kiršina ne tik istorikus, politikus, bet ir visuomenę, ir šįkart telieka už pasvarstymo borto.

Continue reading…