Nors daug kas nelabai tiki virtualių enciklopedijų teikiamomis žiniomis, populiariausia iš jų „Wikipedia (http://lt.wikipedia.org/wiki/Arktis) taip aiškina Arkties pavadinimo kilmę: keliaujant į šiaurę dangaus skliauto šiaurinis polius vis labiau kyla virš horizonto, pasirodo Šiaurinė ir kitos žvaigždės. Jos sudaro du žvaigždynus – Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus. Daugeliu europiečių kalbų šie du žvaigždynai vadinami Didžiąja ir Mažąja Lokėmis, todėl, pavyzdžiui, graikai šiaurės kraštą pavadino Arktika (gr. άρκτος – meška). Kita hipotezė teigia, kad meškos graikams buvo dažniau sutinkamos keliaujant į šiaurę, t. y. link Arkties, dėl to visos teritorijos į šiaurę ir buvo vadinamos meškų kraštais…
Komentarai
Jeigu prieš gerą dešimtmetį kas nors būtų siūlęs priimti Rusiją į NATO, tokį pasiūlymą būtume pavadinę „drambliuko svajone“. Dabar gi tai tampa visai realu. Kaip skelbia savaitraštis „Der Spiegel“, Kremliui artimi ekspertai parengė strateginį dokumentą, primygtinai rekomenduojantį Rusijai stoti į Aljansą. Gali būti, tvirtina žurnalas, kad jis bus aptartas šią savaitę Jaroslavlyje vykstančiame Pasaulio politikos forume. Rekomendacijos esą jau guli ant Dmitrijaus Medvedevo stalo.
Nors tiksli Baltarusijos prezidento rinkimų data ilgai nebuvo nustatyta (jie turėjo įvykti iki kitų metų vasario, bet rengiant straipsnį buvo paskelbta, kad vyks paankstintai – gruodžio 19-ąją), rinkimų kampanija jau yra įsibėgėjusi ir įgauna vis sodresnių spalvų. Šalį 16 metų valdantis Aleksandras Lukašenka ją pradėjo pirmas pagal principą „ruošk roges vasarą“, tvirtina analitinė svetainė http://www.chaskor.ru/. Bet savo ryškiaspalvių dažiklių į ją įpylė ir Rusija.
Pasaulis vis labiau gąsdinamas artėjančia maisto krize. Dar nesibaigė ekonomikos sunkmetis, o štai britų „The Financial Times“ perspėja, kad gresia antras per pastaruosius dvejus metus pasaulinis maisto stygius. Redakciniame straipsnyje pažymima, kad tokį nerimą sukėlė Rusijos sprendimas pratęsti embargą grūdų eksportui iki 2011 m. pabaigos ir neramumai dėl maisto trūkumo ir paskirstymo Mozambike.
Politinė krizė ir bevaldystė Moldovoje tęsiasi. Rugsėjo 5 d. moldavai neatėjo į referendumą, kuriame turėjo balsuoti, ar rinkti šalies prezidentą tiesiogiai. Iki šiol jau apie dvidešimt metų jis buvo renkamas parlamento.
Paradoksas, bet stabiliausia politinė padėtis šioje vargingiausioje Europos valstybėje buvo tuomet, kai ją aštuonerius metus valdė komunistas rusas Vladimiras Voroninas, sugebėjęs gana lanksčiai laviruoti tarp Maskvos, Kišiniovo, Bukarešto ir nuo 2005 m. net flirtavęs su ES. Tačiau pernai pavasarį jo įgaliojimai baigėsi, ir jis pagal Konstituciją negalėjo būti išrinktas trečiai kadencijai. Bet štai jau pusantrų metų Moldova šiaip taip tvarkosi su laikinuoju prezidentu – parlamento pirmininku Mihai Ghimpu, kuris nevengia radikalių Rusiją erzinančių pareiškimų.
Jeigu jūsų paklaustų: kaip vertinate galimą Airijos sprendimą nepriimti įvažiuojančių į šalį lietuvių arba juos deportuoti? Neabejoju, kad per Lietuvą nuvilnytų protesto demonstracijos, o patriotiškai ir tolerantiškai nusiteikę politikai inicijuotų išstojimą iš ES. Net sutikdami, kad kriminalinio pasaulio atstovai iš Lietuvos tikrai kelia daug rūpesčių kone visoms Bendrijos šalims – nuo britų salų iki Ispanijos, mes labai jau ir teisėtai pasipiktintume. Žinoma, tokia apklausa – provokacinė: lietuviai juk ne tokie patys kaip romai (čigonai), arabai ar juodaodžiai (šis teiginys turėtų būti su klaustuku).
Tragiškų įvykių kodas „Rugsėjo 11-oji“ (amerikiečiai jį dar trumpina: 9/11) žinomas visam pasauliui.2001 m. rugsėjo 11-osios rytą, 8.46 val., Niujorke buvo susprogdintas Pasaulio prekybos centro (PPC) šiaurinis pastatas, o po 20 min. – ir pietinis. Po pusvalandžio dar vienas „Boeing 757“ smigo į Pentagono rūmus Vašingtono priemiestyje, o dar po 26 min. Pensilvanijos valstijoje į žemę krito ketvirtas keleivinis lėktuvas. Per dar negirdėtus teroro aktus žuvo 2752 žmonės – didžioji dalis prie Brolių Dvynių Niujorke.
Idealizmo filosofas G.Hegelis teigė, kad „laisvė – tai suvokta būtinybė“. Tiesa, „protingos“ laisvės sampratą jis aiškino dar XIX a. pradžioje ir kur kas platesne prasme, pavyzdžiui, daugiau gilindamasis į laisvę mene. Tačiau ir politikoje ar valstybių gyvenime ši filosofinė tezė labai svarbi.
Continue reading…
Dar nenutilus aistroms dėl musulmonių dėvimų apdarų, Prancūzijoje vėl kilo skandalas, šį kartą Paryžius pradėjo iš šalies deportuoti romus. Tai dalis šalies prezidento Nicolas Sarkozy paskelbto plano „sutriuškinti nelegalią imigraciją“. Deportacija dar sykį atkreipė viso pasaulio dėmesį į romus, kurie vis dar labai dažnai nesuprantami, nors ir yra viena didžiausių Europos mažumų, praneša CNN.
Astrologai tvirtina, kad rugpjūtis – vienas konfliktiškiausių mėnesių per metus. Nelabai tikiu Marso įtaka mūsų likimui, bet faktas, kad bent jau 1939-ųjų ir 1920-ųjų rugpjūčiai buvo lemiami Europai ir Lietuvai.
Nuo pat Petro I laikų Rusija nesulaikomai veržėsi į Europą ir pasaulį. Ūkio reformų pasimokęs iš kolonijinių Vakarų valstybių, Rusijos imperatorius pastatė galingą laivyną ir sukūrė didžiulę kariuomenę. Bet jam nepavyko įveikti turkų, užimti Krymo ir per Juodąją jūrą patekti į Europą. Karas su Švedija taip pat išsekino. Kitų Rusijos carų globaliems planams sutrukdė nuolatiniai perversmai, rūmų intrigos ir karai su kaimynais. Nors iki I pasaulinio karo galingas karo carinės Rusijos koziris buvo grūdų eksportas, kaip dabar energetiniai resursai, tačiau lemiama ekspansijos į Vakarus jėga buvo karinė.