Savaitės pjūvis 2009-11-06 (video)

videoŠios savaitės laidoje pagrindinį dėmesį skiriame svarstomam šalies biudžetui. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius komentuoja opozicijos pasiūlymus dėl krizinio 2010 m. biudžeto, kuris Seime turi būti patvirtintas iki gruodžio 12 d.

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidento Roberto Dargio kalboje skamba kritika bankams, kurie Lietuvoje pagilino ekonominį sunkmetį. Jis taip pat kritiškai vertina opozicijos siūlymus dėl kitų metų biudžeto ir mano, kad per 8 valdymo metus kairieji patys turėjo pakankamai laiko šiuos pasiūlymus įgyvendinti…

Politikos apžvalgininko ir laidos autoriaus komentaro tema – lapkričio 9 d. pažymimos Berlyno sienos griuvimo 20-osios metinės.

Laida transliuojama ir TV11 kanalu.

Žiūrėkite

Paskui kurį lyderį eis Rusija?

putin_medvedevRusijos vadovų Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino reitingai vėl katastrofiškai nukrito, praneša laikraštis „Vedomosti“, remdamasis fondo „Visuomenės nuomonė“ ir Levados tyrimų centro apklausų, spalio antroje pusėje atliktų 44 šalies regionuose, duomenimis. Per savaitę iki spalio 24 d. pasitikėjimas prezidentu sumažėjo nuo 62 iki 56 proc., o premjeru – nuo 72 iki 66 procentų. Tai mažiausias rodiklis per visą pusantrų metų trunkantį V. Putino vadovavimo vyriausybei laiką. Continue reading…

Ar Rusija tebėra “popierinis tigras”?

Senovės romėnų posakis „Si vic pacem – para bellum“ („Nori taikos – ruoškis karui“) lakus net visuotinės krizės laikais. Galingos šalys, iš vienos pusės, vesdamos derybas dėl nusiginklavimo, siekia taikos, iš kitos – toliau didina savo karinius biudžetus, plečia prekybą ginkluote, pradeda, skatina arba toleruoja įsiliepsnojusius konfliktus. Kitaip sakant, jeigu jos ir sutinka mažinti įtampą, tai tik žvangindamos ginklais.

Continue reading…

“Šiaurės srautas” paplauna Baltijos šalių pasipriešinimą

nordstreamNepaisant Baltijos šalių protestų, dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektas „Nord Stream“ („Šiaurės srautas“) pamažu įgauna pagreitį. Keletas valstybių jau davė aiškų sutikimą, kad dujos būtų tiekiamos per jų teritorinius vandenis nutiestu vamzdynu. Jų neatbaidė kai kurių politikų ir ekspertų perspėjimai, kad taip Rusija gali primesti savo diktatą Vakarų Europai ir kad vamzdynas kelia ekologinį pavojų Baltijos jūros regionui.

Continue reading…

Ar buvo Vilniaus okupacija?

„Wilno nasze!“ – toks prieškarinis šūkis vis dar skamba ne tik mūsų humoristų lūpose, bet ataidi ir kai kurių šovinistiškai nusiteikusių lenkų galvose. Nors praėjo lygiai 70 metų, kai Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo grąžintas Lietuvai, nostalgiški okupacijos laikų prisiminimai kai kam mūsų šalyje ir Varšuvoje neduoda ramybės. Continue reading…

Kada turkai ir armėnai taps broliais?

Praėjo keliolika dienų po to, kai Armėnija ir Turkija vėlų spalio 10-osios vakarą Ciuriche pasirašė istorinį susitarimą užmegzti diplomatinius santykius ir atidaryti sieną tarp valstybių. Jau šį ketvirtadienį, spalio 22 d., abiejų šalių užsienio reikalų ministrai susirinko į Baku prasidėjusį Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (JJEBO) tarybos posėdį. Prieš dešimt metų įkurta JJEBO vienija 12 regiono valstybių, iš kurių tik keletas, pavyzdžiui, Armėnija, neprieina prie jūros. Joje pirmininkauja Azerbaidžanas, tačiau spalio pabaigoje jo įgaliojimai baigiasi. Nereikia nė pabrėžti, kaip svarbu Jerevanui įkelti koją į tokias struktūras, kurios atveria geresnes galimybes integruotis į ES, o kartu išsiveržti iš Rusijos orbitos.

Continue reading…

Nusikalstamas paktas galioja ir šiandien

Diskusijos, prasidėjusios pažymint Molotovo – Ribbentropo pakto 70-metį, netyla ir tampa vis poliariškesnės. Tašką šiems ginčams bent jau mūsų šalyje turėjo padėti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, rugsėjo pabaigoje jai būdinga maniera tvirtai pareiškusi, kad visokiais istorijos vertinimais, kompensacijų už okupacijos padarytą žalą reikalavimais nereikia erzinti Rusijos. Rugsėjo 30-ąją susitikusi su Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovais ji tvirtino, kad „atėjo laikas atsisakyti aštrios retorikos, o santykius su Rusija grįsti abipuse pagarba ir pragmatiniais interesais“. Anksčiau valstybės vadovė teigė, kad užtenka žvalgytis į praeitį, nes reikia žvelgti pirmyn…Tačiau diskusijų vežimas pasišokčiodamas rieda toliau.

Continue reading…

Ar B. Obama vertas Nobelio taikos premijos?

obamaNobelio premijų komiteto posėdžio išvakarėse žiniasklaida skelbė, kad šių metų taikos premijai pasiūlytos taip pat ir JAV bei Prancūzijos prezidentų Baracko Obamos ir Nicolas Sarkozy kandidatūros. Ekspertų nuomone, pirmojo šansai ją gauti buvo vienas iš 500, antrojo – ne ką didesni. Tačiau kone visi žado neteko, kai komiteto pirmininkas norvegas Torbjornas Jaglandas (jis yra ir Norvegijos stortingo (parlamento) pirmininkas) pranešė, kad šiemet taikos premija skiriama JAV prezidentui B. Obamai „už jo pastangas kuriant pasaulį be branduolinio ginklo, už žmonių bendradarbiavimą ir už taikų sureguliavimą Artimuosiuose Rytuose“.

Continue reading…

Mažametis A.Lukašenkos įpėdinis

Tai, kad Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka visur vežiojasi savo penkiametį sūnų Nikolajų, tarsi ir nieko stebėtina. Daugelis pasaulio lyderių oficialių vizitų, į tolimas ar artimas viešnages pasiima žmonas, dukteris ar sūnus, drauges. Svarbu nenukrypti nuo protokolo.

Continue reading…

Ar mums jau niekas negrasina?

Ar Rusija kelia grėsmę Baltijos šalims? Toks klausimas naujajam NATO generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui atrodo naivus. Jis nemano, kad Rusija kelia grėsmę Baltijos valstybėms ar kuriai nors kitai NATO šaliai. Bet Aljanso vadovas Latvijos radijui tvirtino, jog vienas svarbiausių uždavinių – įtikinti Rusiją, kad NATO neveikia prieš Rusiją.

Tai, kad Briuselis nuolat įtikinėja save, Europą ir Rusiją, kad Aljanso gynybinė politika nenukreipta nė prieš vieną šalį, – natūralus savo misijos eskalavimas. Dabar tai patvirtinama praktiniais žingsniais. Rusija sutiko, kad NATO pajėgos Afganistane naudotųsi Rusijos karinėmis bazėmis Vidurio Azijoje kaip tramplinu kovai sau talibais ir “Al Qaeda”.

Bet NATO bei Rusijos santykiuose neišvengiame ir grėsmės nuojautos. Baltijos šalys kaip jokios kitos tautos labai jautriai reagavo į Rusijos karą Gruzijoje, ir visokie Briuselio patikinimai, kad Maskva negresia Baltijos šalims, skamba ne visai įtikinamai. Kariniu požiūriu – galbūt, tačiau ekonominė grėsmė tvyro nuolat ir ją mes juntame nuo pat naftotiekio “Družba” uždarymo. Todėl tik su išlygomis galima sutikti su naujojo NATO vadovo danų politiko išsakytomis mintimis, kurios greičiau atspindi laukiamą šių santykių perspektyvą, o ne dabartinę padėtį…

Daugiau žiūrėkite TV laidoje