Artėjant vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo 70-osioms metinėms, dar kartą verta prisiminti nusikalstamas to meto diktatorių J.Stalino ir A.Hitlerio užgaidas. Ir vienas, ir kitas dar ir šiandien tam tikrų gyventojų sluoksnių yra šlovinamas bei turi nemažai pasekėjų. Nusikaltėliai prieš žmoniją ir žmoniškumą gavo, ko nusipelnė, tiesa, SSRS diktatorius mirė lyg ir savo mirtimi, nors ne tokią pabaigą jis užsitarnavo…
Trėmimai vyko etapais
Ko gero, didžiausias jo nusikaltimas – masinis gyventojų trėmimas į atokius SSRS rajonus, o su juo susijusios mirtys, netektys, ligos, t. y. visa tai, ką mes dažniausiai vadiname genocidu. Bet jis buvo nukreiptas toli gražu ne vien prieš lietuvių tautą.
Kaip rašoma portale Genocid.lt, 1941-ųjų gegužės-birželio mėnesiais buvo vykdomas dar vienas – jau ketvirtasis – masinis gyventojų trėmimas iš Sovietų Sąjungos užimtų teritorijų. Pirmieji trys vyko 1940-aisiais iš ikikarinės Lenkijos teritorijos, o šį kartą į trėmimų zoną įtraukiamos Estija, Latvija, Lietuva, vakarinės Baltarusijos bei Ukrainos dalys, taip pat Besarabija su Šiaurės Bukovina.
IV-asis etapas skyrėsi nuo pirmųjų trijų įvairesnių gyventojų kategorijų trėmimu. Per pirmuosius buvo tremiami perkeltieji pabėgėliai, belaisviai, apgyvendintieji specialiose NKVD stovyklose (būtent iš jų buvo suformuota ir Katynės miške sunaikinta beveik 22 tūkst. lenkų karininkų ir kareivių kolona), represuoti jų šeimų nariai apgyvendinti „enkavedistų“ prižiūrimose zonose Kazachstano kolūkiuose, darbininkų gyvenvietėse.
Gi 1941-ųjų tremtiniai buvo įvairesni ir pagal tautybę, ir pagal socialinį statusą: vadinamų nacionalistinių organizacijų nariai, policininkai, karininkai, ūkininkai, valstybės tarnautojai (atskira kategorija – prostitutės, kurių, pavyzdžiui, jau prasidėjus karui iš Baltijos šalių buvo išsiųsta 488). Ši vadinamoji „A grupė“ buvo siunčiama į keturis NKVD lagerius – Kozelske, Putilske, Starobelske, Juchnove. Jai priskirti ir repatriantai iš Vokietijos arba užsiregistravę, tačiau nespėję išvykti į ją. Gi „B grupei“ priklausė visi „kontrrevoliuciniai elementai“, ir jie buvo siunčiami į atokiausius Sibiro, Tolimųjų Rytų rajonus, Kazachstaną. Visoms šioms represuotųjų kategorijoms bendra buvo tai, kad niekas iš tremtinių nebuvo formaliai nuteistas.
Trėmimo motyvai ne visai aiškūs
Anksčiausiai IV-ojo etapo operacijos prasidėjo dabartinės Moldovos teritorijoje kartu su Ukrainos Černovcų bei Izmailo sritimis. Daugelis NKVD trėmimo dokumentų įslaptinti arba nerasti iki šiol, bet štai bendrame VKP(b) ir SSRS liaudies komisarų tarybos 1941 05 14 nutarime Nr. 1299-526ss „Dėl kontrrevoliucinių organizacijų likvidavimo vakarinės Ukrainos SSR srityse“ sakoma, kad, likviduojant „Ukrainos nacionalistų organizaciją“ (OUN), būtina jos narius ir jų šeimų narius tremti į tolimus SSRS rajonus 20-čiai metų, konfiskuojant jų turtą.
Istorikas, žmogaus teisių gynimo organizacijos “Memorial” lenkų programos koordinatorius Aleksandras Gurjanovas tvirtina, kad tiesioginio nurodymo pradėti vykdyti trėmimus iš visos 1939 08 23 pasirašyto Molotovo ir Ribbentropo pakto zonos kol kas nerasta. Bet faktas, kad jis buvo.
Kiti klausimai, susiję su trėmimais, štai kokie: kodėl iš Besarabijos ir jos ukrainietiškų sričių į karo belaisvių lagerius buvo tremiamos „šeimos galvos“, o „šeimos nariai“ – į tolimas trėmimo vietas? Kodėl iš USSR vakarinių sričių buvo išsiunčiami tik „šeimos nariai“, o iš Baltarusijos SSR vakarinių rajonų – „šeimos nariai“ su „šeimos galvomis“? Kodėl buvo atskiriamos šeimos ir jos išdraskomos? Kodėl konvojuojant į ešelonų telkimo vietas ne visos tremtinių grupės buvo apieškomos ir tikrinamos?
Pagaliau taktinis klausimas: ar šių paslaptingų instrukcijų buvo laikomasi turint galvoje, jog prie SSRS sienų jau bruzdėjo grasinanti vermachto kariauna? O gal J.Stalinas aklai tikėjo sutarčių su A.Hitleriu nepažeidžiamumu? Tad kodėl nuo pirmojo iki ketvirtojo trėmimo etapo praėjo beveik 5 mėnesiai? Kodėl trėmimai iš Baltijos šalių, likus savaitei iki karo pradžios, įgavo tokį skubotą ir masinį pobūdį?
Siekta pakirsti tautinę gyvastį
„Memorialo“ istorinių rinkinių“ pirmame leidime teigiama, kad, nepaisant skirtingų ir dažnai taisytų duomenų, 1941 m. gegužės-birželio mėn. bendras ištremtųjų skaičius gali siekti 110 tūkstančių žmonių. Iš Lietuvos prieš pat karą buvo išsiųsta 17 ešelonų – daugiausiai į Altajaus kraštą, mažiau – į Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Komijos ASSR. Ištremti 12 832 žmonės (nustatytas 12331 likimas), tačiau bendras „ešeloninis“ represuotųjų skaičius – 17 500 žmonių. Tarp tremtinių buvo 11 991 lietuvis, 2045 žydai, 1576 lenkai bei 5060 vaikų iki 16 m. amžiaus. Tiesa, rugpjūčio-rugsėjo mėn. iš įkalinimo ir tremties vietų buvo paleisti buvę Lenkijos piliečiai, daugiausiai lenkai ir žydai.
Šiuo aspektu istorikai nelinkę spekuliuoti. Jie tik primena, jog visi keturi ikikarinio trėmimo etapai iš buvusių SSRS vakarinių rajonų buvo iš anksto apgalvoti, siekiant pakirsti pasipriešinimą sovietinei okupacijai, išrauti nepasitenkinimo okupantu šaknis, naikinti šeimas, jų sukauptą materialiąją ir dvasinę patirtį, socialinius ir kultūrinius ryšius, visuomeninę-kultūrinę įtaką bei tarptautinį prestižą.
Trėmimai palietė visas tautines grupes, visus buvusios SSRS kraštus, bet proporcingai gyventojų skaičiui labiausiai nukentėjo žydų bendruomenė (Lietuvoje jų ištremta apie 1 proc., lietuvių – 0,5 proc.). Taip J.Stalinas su savo parankiniai tikėjosi paruošti dirvą okupacinei valdžiai bei sustiprinti pozicijas galimam susidūrimui su A.Hitleriu (reikia atmesti jo naivų pasitikėjimą kitu diktatoriumi).
Kaip rašo laikraštis „Die Welt“, Vokietijoje išėjo istoriko Rolfo Dieterio Mullerio knyga „Priešas Rytuose. Slapti Hitlerio karo su SSRS planai 1939 m.“ (pristatoma kultūros žurnalo portale http://www.perlentaucher.de/ ). Dar 1938 m. savo vermachto vadovybei jis iškėlė uždavinį: „Iš pradžių mes veiksime Rytuose. Paskui aš jums duodu 3-4 metus, ir mes parklupdysime Vakarus“. Ši A.Hitlerio tezė buvo žinoma plačiai, taip pat ir J.Stalinui.
Taigi, klausimas akivaizdus: Ar Kremliaus diktatoriaus slaptas ir klastingas pasirengimas karui ne kraupesnis tautinio genocido aktas negu visa atvira nacistinė agresija?
