Praėjusią savaitę mus pasiekė dvi liūdnos žinios: lietuviai pralaimėjo Europos krepšinio čempionatą ir mirė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. Abi šios naujienos nelygiavertės, bet, pripažinkime, nėra ir itin skausmingos. Mat, kiekviena nesekmė sporte yra lyg puiki profilaktika, o ir monarchės netektis galbūt leis karalystei kiek atsinaujinti.

Bet į pastarąjį įvykį pažvelkime kiek kitokiu kampu, kurį stengiausi užfiksuoti pavasarį išleistoje ir Vilniaus Knygų mugėje pristatytoje savo knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, „Obuolys“, 2022). Joje atskleidžiau gyvenimo istorijas 26 pasaulio asmenybių, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva, dažniausiai genealoginėmis jų protėvių sąsajomis.

Ne, karalienės Elžbietos II knygoje neminėjau, nors per 70 jos viešpatavimo ir beveik 100 gyvenimo metų galėjo visko būti. Antai, dar sovietiniais laikais sklido gandai, kad karalienė vartoja Anykščių vyną. Buvo rašoma, kad ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Anykščių vynas“ nuolat dalyvaudavo tarptautinėse prestižinėse parodose Paryžiuje, Londone. Neva vienos iš parodų metu ir įvyko karalienės bei Lietuvos vyndarių pažintis. Pasakojama, kad tada Karalienė Motina ir paragavo jau beveik šimtą metų gaminamo juodųjų serbentų vyno. Jis jai patiko. Ir iš tiesų prieš 15 metų Anykščių bendrovė sulaukė Didžiosios Britanijos karalienės padėkos už juodųjų serbentų vyną, kurio šeši dailūs buteliai monarchei buvo perduoti, kai ji 2006 m. spalį viešėjo Lietuvoje. Galima tik spėlioti, ar karalienė degustavo lietuvišką produkciją, bet štai leidinys „Country Living“ nesenai rašė, kad, kaip prasitarusi karalienės pusseserė Margaret Rhodes, prieš miegą ji paprastai rinkdavosi taurę ar dvi šampano arba vyno. Galimai ir Anykščių…

Nepatikėsite, bet po karalienės vizito Vilniuje pulta ieškoti jos lietuviškų šaknų. Štai ekstazės apimtas istorikas Alfredas Bumblauskas vienoje TV laidoje tvirtino, kad „Elžbieta II yra kunigaikščio Gedimino 20-os kartos palikuonė, arba Kazimiero Jogailaičio, kurio duktė Sofija nutekėjo į Hohencolernų dinastiją, 17-os kartos palikuonė“. Mintį, kad tarp Elžbietos II ir Lietuvos kunigaikščių gali būti sąsajų, prof. A.Bumblauskui išsakė laidoje dalyvavęs britų istorikas, Lietuvos istorijos instituto bendradarbis Stefanas Rovelas (Stephen Christopher Rowell), savo dokumentų rinkinyje „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminne illustrans“ (Vilnius, 2003) analizavęs šešis XIV a. pradžioje Gedimino rašytus laiškus Hanzos miestams.

Juokais ar ne, bet A. Bumblauskas pasiūlė stoti į Britų Sandraugą, taip išnaudojant mūsų protėvių giminystę su Anglijos karaliene, valdančia apie 20 pasaulio valstybių ir kraštų, gyvenančių konstitucinėje monarchijoje. Bet idėją Lietuvoje atkurti karalystę tada, prieš 16 metų, istorikas vertino atsargiai.

Tačiau nuo svaičiojimų grįžkime prie minėtos knygos. Pavyzdžiui, remdamasis portugalų rašytojo Manuelio da Silvos Roso 2006 m. atliktu tyrimu, kurį jis buvo pristatęs 2015 m. Vilniaus Knygų mugėje, rašau, jog Ameriką atradęs Kolumbas turėjo lietuviškų šaknų, nes buvo Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III sūnus, o šis yra Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Jogailos sūnus, priskiriamas Gediminaičių dinastijai. Anot portugalo legendos, Vladislovas jautriai išgyveno 1444 m. turkams pralaimėtą Varnos mūšį (dabartinė Bulgarija), kuriame, anot oficialių istorijos šaltinių, būdamas dvidešimties, žuvo. O iš tikrųjų, išsigelbėjęs Vladislovas iškeliavo į piligriminę kelionę, Jeruzalėje buvo įšventintas į riterius ir slapčia apsigyveno ispanų kolonizuotoje Madeiros saloje. Šią versiją atpasakojo ir gidas lietuvis, kai lankiausi nedideliame šios salos Madalena do Mar kaimelyje, kur fotografavau dar neva išlikusį Kolumbo namą…

Knygoje miniu skandalingai pagarsėjusios Monicos Lewinsky lietuviškas litvakų šaknis, Nobelio premijos vertą galvanistikos atradėją Teodorą Grotusą, kurio protėviai gyvenę Gedučių dvare (dab. Pakruojo raj.), visą plejadą menininkų, politikų, mokslininkų, šiaip veikėjų, atnešusių nekokią šlovę Lietuvai. Įdomesnė JAV prezidento Joe Bideno genealoginė versija: įrodoma, kad jo protėviai susiję su Riurikaičių dinastija, kuri nusitęsia net į LDK laikus, tad neatmestina, kad šaknų yra ir Lietuvoje. Knygoje atskleidžiama tik ką Jungtinės Karalystės premjero postą apleidusio litvakų palikuonio Boriso Johnsono gyvenimo istorija. Jo proprosenelis iš motinos pusės buvo gimęs Žemaičių Kalvarijoje ir iš carinės Lietuvos dėl Sėslumo ribų įvedimo buvo priverstas išvykti XIX a. pabaigoje…

Apžvelgus žymių pasaulio žmonių „lietuviškumą“, nenuostabu, kad atkasamos tautinės ir mus apleidusios 96-rių Jungtinės Karalystės valdovės šaknys. Norime tikėkime, norime ne. Galime šaipytis, piktintis ar smerkti. Tačiau savo tapatybės paieškos visada mums suteikia stiprybės, pasitikėjimo ir didina atsparumą negandoms. O šito mums reikia labiausiai.