Knyga: Tomas Janeliūnas ir kt. “Šiaurės šalių geostrateginė svarba Lietuvai”
Šiaurės šalių geostrateginė svarba Lietuvai
Tomas Janeliūnas, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Daniliauskas, Egidijus Motieka
Išleido: UAB “EUGRIMAS”
Šios studijos tikslas – įvertinti Šiaurės šalių geostrateginę svarbą Lietuvai. Siekiama nustatyti ar Šiaurės šalys gali būti efektyviu Lietuvos strateginiu partneriu ir ar glaudus bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis sudarytų sąlygas Lietuvai efektyviai balansuoti euroatlantinėse saugumo struktūrose bei atsverti Rusijos įtaką Rytų Pabaltijo geopolitinėje erdvėje. Studijoje, įvertinus, kokias geopolitines funkcijas Šiaurės šalys ir Lietuva gali atlikti viena kitos atžvilgiu, nustatomos globalios ir regioninės geopolitinės sąlygos, kurios būtų palankios Lietuvos nacionaliniams interesams. Galiausiai autoriai identifikuoja sritis, kuriose yra galimas Lietuvos ir Šiaurės šalių santykių aktyvizavimas.
Turinys
SANTRAUKA 5
1. Šiaurės šalių geopolitinių kodų istorinės prielaidos 34
1.1. Šiaurės šalių geopolitinių orientacijų istorinė sklaida 35
2. Šiaurės šalių geopolitinių kodų specifika ir erdviniai lygmenys 40
2.1. Globalus lygmuo 40
2.1.1. Didžiųjų valstybių geopolitinės projekcijos Šiaurės šalių erdvėje 41
2.1.2. „Minkštosios“ ir „kietosios“ galios santykis Šiaurės šalių erdvėje 43
2.1.3. Pagrindiniai Šiaurės šalių užsienio politikos vektoriai 45
2.2. Regioninis lygmuo 48
2.3. Atskirų Šiaurės šalių geopolitinių kodų specifika 50
2.3.1. Islandija 51
2.3.2. Norvegija 51
2.3.3. Danija 52
2.3.4. Švedija 52
2.3.5. Suomija 54
3. Šiaurės šalių eventualios galios kitimo projekcijos 55
3.1. Santykinė galia 55
3.2. Struktūrinė galia 58
3.3. Galimi geopolitinės orientacijos pokyčiai 60
3.4. Galimi atskirų Šiaurės šalių geopolitinės orientacijos nesutapimai 61
3.5. Šiaurės šalių raidos scenarijai globaliame kontekste 62
3.5.1. Transkontinentinio aljanso scenarijus (JAV–ES–Rusijos ašis) 62
3.5.2. Europos izoliacija (JAV–Rusijos ašis) 63
3.5.3. Eurokontinentalizmas (ES–Rusijos ašis) 64
3.5.4. Euroatlantizmas (JAV–ES ašis) 65
3.6. Šiaurės šalių eventuali politika Lietuvos atžvilgiu 67
3.6.1. NATO kryptis 67
3.6.2. ES kryptis 68
3.6.3. Rusijos kryptis 69
3.6.4. Vidurio Europos kryptis 70
3.6.5. Baltijos jūros regiono politika 70
4. Lietuvos ir Šiaurės šalių santykių transformacijos galimybės 73
4.1. Šiaurės šalių svarba Lietuvai ir Lietuvos svarba Šiaurės šalims 73
4.1.1. Politinė svarba 73
4.1.2. Ekonominė svarba 74
4.1.3. Kultūrinė svarba 76
4.2. Lietuvos interesai Šiaurės šalių atžvilgiu 77
4.2.1. Geopolitiniai interesai 77
4.2.2. Regioniniai interesai 78
4.2.3. Ekonominiai interesai 79
4.3. Šiaurės šalių interesai Lietuvos atžvilgiu 80
4.3.1. Geopolitiniai interesai 80
4.3.2. Regioniniai interesai 81
4.3.3. Ekonominiai interesai 81
4.4. Bendras išorinių grėsmių Lietuvai įvertinimas ir galimos Šiaurės šalių grėsmės 82
4.4.1. Grėsmės kariniam ir išoriniam politiniam saugumui 82
4.4.2. Ekonominės grėsmės 83
4.4.3. Informacinio komunikacinio saugumo problemos 84
4.5. Svarbiausi Lietuvos politikos Šiaurės šalių atžvilgiu postulatai (aktyvizavimo kryptys) 85
4.5.1. Globalus lygmuo 85
4.5.2. Regioninis-lokalus lygmuo 85
4.6. Santykių su Šiaurės šalimis perspektyva 88
4.6.1. Dabartinės situacijos požiūriu 88
4.6.2. Lietuvos ir Šiaurės šalių santykių pozityvūs scenarijai 90
4.6.2.1. Lietuvos ir Šiaurės šalių strateginė partnerystė de facto (partnerystės gilinimas) 90
4.6.2.2. Šiaurės šalys – Lietuvos balansavimo politikos priemonė 92
4.6.2.3. Dvinario geopolitinio subregiono formavimas: a) Lietuva (+Latvija?)–Lenkija+Šiaurės šalys, b) Baltijos šalys+Šiaurės šalys 94
4.6.2.4. „Švelniojo aljanso“ kūrimo galimybė 97
4.6.2.5. Lietuva – Šiaurės šalių placdarmas 99
4.6.3. Lietuvos ir Šiaurės šalių santykių negatyvūs scenarijai 100
4.6.3.1. Ekonominės „kolonijos“ vaidmuo 100
4.6.3.2. „Mainų objektas“ regioniniu lygiu 102
4.7. Bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis mechanizmas 105