“Zuikių sukilimas” tęsiasi
Ko gero, viskas, kas pastaruoju metu vyksta Europos Sąjungoje (ES), mūsų netenkina. Lietuva niekaip „nepramuša“ Briuselio kiauto, po kuriuo slepiasi nuolatinis užsispyrimas atidėti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą. Ne išimtis ir ketvirtadienį pasibaigęs 27 ES valstybių vadovų susitikimas, daugiau dėmesio skyręs pasaulinei finansų krizei, o ne Lietuvos atominės jėgainės dilemai.
ES lyderiai nutarė, kad tai finansų sistemai reikalingas „kapitalinis remontas“. Europos Bendrija gali pasiūlyti planą, kaip pertvarkyti prieš 64 metus Amerikos Bretono Vudso kurorte vykusioje konferencijoje priimtas globalines finansų taisykles. Šis planas ketinamas svarstyti lapkritį numatytoje analogiškoje konferencijoje.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas teigia, kad į šią konferenciją reikia pakviesti Indiją, Kiniją, PAR, o gal ir Rusiją. Jiems pritarė šios šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tačiau iki tol lapkričio 14-ąją Nicoje jis dalyvaus Rusijos ir ES viršūnių susitikime.
ES lyderiai šiame procese pakvietė dalyvauti ir JAV, nuo kurių, beje, ir prasidėjo finansų griūtis.
Labai svarbu, kad ES lyderiai pritarė idėjai gelbėti bankus ir kitas problemines finansų institucijas, valstybėms išperkant jų kontroliuojamą indėlių dalį ir garantuojant tuos indėlius. Lietuva dar praėjusią savaitę kone pirmoji padidino garantinę indėlio dalį iki 100 tūkstančių eurų, ir tai gerokai nuramino visuomenę. Čekija iš pradžių nesutiko su tokiu klasikiniu liberalizmu finansų sistemoje, bet paskui nusileido. Šiam procesui kontroliuoti, kaip praneša „Reuters“, bus sukurtas specialus finansų rinkų kontrolės institutas ir monitoringo centras.
Jeigu šioje srityje didelių ES šalių nesutarimų lyg ir nebūta, tai koordinuojant valstybių ekonomikas išryškėjo nuomonių skirtumas. Ypač nesutinka Londonas, kuris nenori, kad nacionalinės ekonomikos taptų kontroliuojamos „iš stipraus centro“. Kadangi finansai ir ekonomika labai glaudžiai susiję, N.Sarkozy nemato kitos išeities.
Šiaip jau grupuodamas šią savaitę Briuselyje nagrinėtas temas antroje vietoje įsprausčiau ES lyderių priimtą imigracijos planą. Apskritai Vakarai pastaruoju metu švelnina savo migracijos politiką, liberalizuodami visus režimo reikalavimus. Antai Vašingtonas nutarė supaprastinti įvažiavimo sąlygas Rusijos piliečiams. Šiomis dienomis paskelbta, kad jau lapkritį gali būti panaikintas vizų režimas šešioms Rytų ir Vidurio Europos šalims, tarp jų – ir Lietuvai. O ketvirtadienį ES šalių vadovai priėmė bendras naujas imigracijos direktyvas (vadinamąjį Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą), kurios atveria šalių sienas kvalifikuotiems darbuotojams. Jis nustato tik bendrus principus, pagal kuriuos ES šalys gali parengti teisės dokumentus, reglamentuojančius migraciją ir partnerystę šioje srityje.
Tai sukėlė Ispanijos ir Italijos nerimą, nes šios šalys lyg ir viršijo prieglobsčio ieškančių atvykėlių limitą – suteikė leidimą gyventi maždaug 700 tūkst. migrantų. Prieš paktą protestuoja ir įvairios žmogaus teisių organizacijos, nes dokumentas esą diskriminuoja nekvalifikuotus migrantus ir pabėgėlius dėl politinių motyvų.
Na, bet grįžkime prie energetikos problemos. Europos Vadovų Tarybos posėdyje Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad Lietuvai gresia energetinis bankrotas, jeigu IAE bus uždaryta po metų, kaip numatyta stojimo į ES sutartyje, ir jeigu nebus sudarytos jungtys su Švedija ir Lenkija. „Būtina sutelkti pastangas, kad išvengtume dar vieno bankroto. Šį kartą – energetikos sektoriuje“, — sakė Lietuvos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol neturime gyvybiškai svarbių elektros tiltų į Vakarus, o naftotiekio „Družba“ iš Rusijos patirtis ir papildomos išlaidos už importuojamus energinius išteklius piešia liūdnoką perspektyvą: juk teks mokėti ypač didelę kainą už visišką energetinę priklausomybę nuo Rytų kaimynės. „Nejaugi, užuot investavę apie milijardą eurų Lietuvos energetinei nepriklausomybei stiprinti, šiuos pinigus atiduosime monopolistui?“ — primygtinai klausė Lietuvos Prezidentas ir kartu padėkojo Europos Komisijai už svarbų indėlį rengiant konkretų veiksmų planą Lietuvos ir viso regiono energetiniam saugumui sustiprinti.
Ar Vilnius buvo išgirstas? Kuluariniuose pokalbiuose – taip. Tačiau Briuselis ir toliau kartoja, kad, norint pratęsti IAE darbą, reikia keisti ES sutartį, o tai ne vienerius metus truksiantis varginantis užsiėmimas, kuris kainuos daugiau negu jėgainės darbo pertrauka arba kompensacijos Lietuvai už prarastus milijonus.
Kol ES taip spyriojasi, Vilniuje bręsta slapta mintis, kad IAE uždaryti ir nereikia, kad Briuselis neturi svertų mus nubausti. Esą Lietuvos „maitinimas“ iš ES fondų netrukus baigsis, todėl bausmė vis tiek bus mažesnė negu prarastos energetinės lėšos…
“Zuikių sukilimas“ — kitaip, negu šios eiliuotos pasakos žodžiais, tokios pozicijos nepavadinsi.