Rusija aktyviai ruošiasi Armėnijos parlamento rinkimams, kurie numatyti birželio 7 d. Tas pasiruošimas virto nepridengtu Jerevano ekonominiu šantažu. Maskva aiškiai sunerimusi, kad premjero Nikolos Pašiniano vyriausybė slysta iš jos glėbio ir suartėja su Vakarais.

Ši nedidelė, beveik 3 mln. gyventojų turinti Kaukazo respublika (jos teritorija daugiau kaip dvigubai mažesnė negu Lietuvos) turi drąsos gręžtis nuo Rusijos, ir pernai kovą jos parlamentas priėmė įstatymą dėl stojimo į Europos Sąjungą. N. Pašinianas, nenorėdamas labai erzinti Maskvos, tuomet sakė: „Tas sprendimas nereiškia Armėnijos stojimo į ES tiesiogine šio žodžio prasme, nes tai gali nulemti tik referendumas“. Iš pradžių jis tikisi per dvejus metus su ES pasiekti bevizį režimą.

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kurį Putinas laiko tarsi buldogą propagandiniam pjudymui, pareiškė, jei N. Pašinianas praras Rusijos rinką, tai jo dienos Armėnijoje suskaičiuotos… Pagaliau jis pratrūko grasinančiu vaizdingu pasažu: „Galimybės pritūpti, kaip darė ir Kyjivo režimas 2014 metais, nuogu užpakaliu ant užsispyrusio ežio auga kasdien...“

Jerevano nepasitikėjimas Maskva kilo kiek anksčiau, 2023 m. rugsėjį, kai vyko aršios kovos su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho. Tada Putinas pateko į keblią padėtį – nei remti Jerevaną, nei konfliktuoti su Baku, kuris beveik visais atžvilgiais Maskvai yra svarbesnis, nepaisant, kad Armėnijoje yra kelios Rusijos karinės bazės, pavyzdžiui, Giumri mieste, kuria Maskva gali naudotis iki 2044 m. Tada Kremlius nutarė paaukoti išėjimo prie jūros neturinčią ir ekonominiu požiūriu silpnesnę Armėniją ir nesikišti į ginčytinos teritorijos dalybas.

Labai rimtas smūgis Putinui buvo suduotas šių metų balandžio pradžioje, kai Armėnijos premjeras lankėsi Kremliuje. Jo šeimininkas be užuolankų svečiui nurodė, kad prorusiškos jėgos turi dalyvauti parlamento rinkimuose. Tuomet N. Pašinianas atsargiai priminė, kad Armėnija yra demokratinė šalis, ir viskas priklausys nuo žmonių apsisprendimo. Putinui toks atžagarumas aiškiai nepatiko…

Nors N. Pašiniano ir jo partijos „Pilietinė sutartis“ populiarumas nuo 2018 m. smarkiai sumažėjo, tačiau paskutinės apklausos rodo, kad šiandien jis kyla. Armėnai vis labiau pritaria dviem Jerevano kryptims: taikai su Azerbaidžanu ir priklausomybės nuo Rusijos mažinimui bei santykių su ES ir JAV plėtojimui.

Kremlius, pajutęs, kad dar viena buvusi SSRS respublika slysta iš jo rankų, griebėsi jam įprasto spaudimo – ekonominio. Rusija jau uždraudė armėniškų gėlių, mineralinio vandens ir alkoholinių gėrimų importą, rengiasi atsisakyti jų vaisių ir daržovių.

Bet Jerevanui skaudžiausia, jei „didysis brolis“ pakels energetinių išteklių – dujų ir naftos – kainas. Balandį Putinas neslėpė, kad dabar Jerevanas moka beveik 177 dolerius už 1000 kub. metrų rusiškų dujų, t.y. keturis kartus pigiau,  kai Europoje toks kiekis kainuoja  633 dolerius. Maskva priminė, kad Jerevanas gali netekti grūdų, miltų, trąšų, kuro importo nuolaidų. Jerevanas, esą, piktybiškai naudojasi Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) bei Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) nario privilegijomis, iš kurių jis nori pasitraukti. Jau per dvejus metus prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Armėnijos nukrito 45,4 proc.

Bet yra neginčijamas faktas, kad Rusija vis labiau praranda įtaką „artimajame užsienyje“ ir Europoje. Moldova, Vengrija, žinoma, ir Ukraina, dabar Armėnija. Maskva jaučia, kad į Kaukazą veržiasi JAV. Antai, antradienį per itin neviešintą iš Indijos grįžtančio ir Jerevane sustojusio valstybės sekretoriaus Marco Rubio vizitą Vašingtonas įsipareigojo kartu su Armėnija daryti pažangą planuojant transporto koridorių, sujungsiantį Azerbaidžano Nachičevanę ir Baku. Tai JAV prezidento Donaldo Trumpo vardu pavadinta kelių ir geležinkelių koridoriaus iniciatyva Kaukaze – „Trumpo tarptautinio kelio į taiką ir gerovę“ (TRIPP).

Ar Maskva nepastebi tokių projektų? Neįtikėtina. Kaip jai neįprasta, jog buvusi lojali ir paklusni Armėnija pamažu renkasi vakarietišką kryptį, o jos buvę globėjai vis labiau patenka į izoliaciją.