Savi marškiniai arčiau kūno. Šis senas posakis reikštų, kad turiu rašyti sau jautresne tema – apie politinį LRT užvaldymą, net gręsiančią naują „kasperviziją“. Šią savaitę prie Seimo vėl degs protestuotojų laužai, primenantys aną Sausį. Tačiau Ukrainos karo laužas – gerokai kaitresnis, nes ir agresorius nuožmesnis.

Šį sekmadienį ir pirmadienį Berlyne Volodymyras Zelenskis susitiko su specialiuoju JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir didžiųjų Europos šalių lyderiais. Gruodžio 18 d. numatytas ES vadovų tarybos susitikimas. Prieš tai vyko Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderių pokalbis telefonu su Donaldu Trumpu. Rašoma, kad jis buvo gana griežtas, jame skambėjo ir šiurkštesnė leksika…

D. Trumpas piktas. Su šiomis taikos derybomis jam nesiseka. Jis skuba. Jis norėtų šv. Kalėdas sutikti švęsdamas aštuntą ar devintą taikos susitarimą, o kitų metų gruodžio 10 – ąją vykti į Oslą atsiimti Nobelio taikos premiją. Deja. Putinas jį paveda.

Sergėjus Lavrovas jau neslepia, kad D. Trumpas pritaria Rusijos reikalavimams, nes dėl jų buvo susitarta Ankoridže. Ministras tvirtino, kad Amerikos vadovas supranta pirmines karo prieš Ukrainą priežastis, kurias, esą, „reikia panaikinti“. Kaip panaikinti? Ogi likviduoti Ukrainos valstybę.

Kitaip sakant, jokio nei 28, nei dvidešimties punktų plano nebus. D. Trumpas mąsto kaip vertelga: jam reikia garbės, Nobelio taikos premijos ir Rusijos išteklių, ypač glūdinčių Arktyje. Kuo čia dėta Ukrainos valstybė! Bet galima sutikti, kad Kyjivas atiduos Rusijai Donbasą, įkuriant čia teritorinę fikciją – „laisvąją ekonominę zoną“, o Ukraina iki 2027 m. galės pradėti stojimo į ES procesą. Apie saugumo garantijas D. Trumpas kalba sukandęs dantis, nes žino, kad Putinas bus prieš. Nors Maskvai tai taptų kompromisu vietoj Ukrainos integracijos į NATO. Juk ji puikiai mato, kokia amorfiška ir neryžtinga ta Europos Sąjunga.

V. Zelenskis irgi ne pėsčias. Jis puikiai išnaudojo D. Trumpo reikalavimą surengti Ukrainoje rinkimus. „Gerai, – sako V. Zelenskis, – mes pakeisime konstituciją, rinkimų įstatymą ir karo metu surengsime rinkimus bei kokį nors referendumą“. Jis jaučia (sociologiniai tyrimai tai patvirtina), kad kol kas dauguma būsimų rinkėjų – tiek šalies viduje, tiek užsienyje – pasisakys už jo kandidatūrą ir už jo „karo partiją“. Čia Putinas, reikalaujantis legitimuoti prezidentą, aiškiai pralošia. Jis netenka vieno stipriausių derybinių argumentų. Klausimas tik toks: ar šį Putinui nepatogų pasiūlymą pateikęs D. Trumpas tai darė sąmoningai, ar, kaip paprastai, emocijos pagautas?

Tęsiant šią temą, pasigirsta Z-blogerių (taip vadinami Rusijos interneto propagandistai) balsai, esą, gaila, kad Ukraina rinkimų nerengs užgrobtose Donbaso teritorijose. Vietoj to jie reikalauja, kad būtų įsteigti atskiri balsavimo punktai rusakalbiams Ukrainos gyventojams arba pastatytos balsavimo urnos Odesoje ar Nikolajive, nes, esą, iki rinkimų šie miestai jau bus rusų.

D. Trumpas vėl kartoja Kremliaus sentenciją: „Rusija kare turi pranašumą, nes ji didžiulė, o didžiosios šalys visada nugali“. Putinui tai patinka, tačiau juk lakiais posakiais karo nelaimėsi. Net Putino pažadas per tris dienas užimti Kyjivą virto pajuokos objektu. Jeigu naujas taikos planas bus įgyvendintas toks, koks yra dabar, Ukraina sutiks su praradimais, bet nebus nugalėta, o tai reiškia, kad Rusijai ši šalis išliks patikimu barjerui žygiui į Europą…

Nuolat vanodami ES dėl jos pasyvumo Briuselį galėtume ir pagirti: naudodamasi specialia procedūra, skirta neparastosiomis ekonominėmis situacijomis, bendrija neribotam laikui įšaldė Rusijos aktyvus Europoje, kol ji nenutrauks agresyvaus karo prieš Ukrainą ir nekompensuos jos patirtų nuostolių. Po šio sprendimo seks kitas žingsnis – finansinių Ukrainos poreikių tenkinimas 2026 – 2027 metams. Šį sprendimą tvirtins ES aukščiausiojo lygio susitikimas gruodžio 18 – 19 d. Taip bus apeitas Vengrijos ir Slovakijos veto. Dabar reikia įtikinti tokias šalis kaip Belgija, kurios depozitoriume „Euroclear“ sukaupta daugiau kaip 190 mlrd. eurų Rusijos banko aktyvų iš visų 200 mlrd. esančių Europoje, kad Ukrainai dalį lėšų būtų galima duoti kaip paskolą.

O kol kas šviesulių nedaug. Žibalo į ugnį įpylė D. Trumpo administracijos paskelbta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje reiškiama aštri kritika Europai. Tai džiugina Putiną ir sukelia nepasitenkinimą Briuselyje. Šis nedrįsta rodyti viduriniojo piršto Vašingtonui. Atvirkščiai: pataikauja jam ir vis kartoja, kad be Amerikos Europa silpna. Genealogijos specialistai juokauja: gal iš tikrųjų čia suveikia genai, nesgi didžioji dauguma amerikiečių – išeiviai iš Europos…