Gal mūsų skaitytojas pastebėjo, kad šiuose savaitės komentaruose apžvalgininkas vengia nagrinėti šalies vidaus problemas – pigius skandalus, konvulsinius valdžios veiksmus, pareigūnų rokiruotes „pirmyn – atgal“, valdančiųjų partijų nesutarimus, protestų priežastis. Palikime tai garsiems „įtakotojams“ (angl. influence – įtaka).

Bet štai naujas testas kairiojo centro Vyriausybei tikrai vertas dėmesio, nes išeina iš Lietuvos problematikos ribų. Kol socialdemokratų vadovaujamos koalicijos vedliai niekaip neišbrenda ir personalinės ir partinės krizės, kuriai pamatus padėjo į vietinius postus lengva ranka numojusi ir ramų europinį užutekį pasirinkusi Vilija Blinkevičiūtė, kilo sąmyšis dėl kontrabandinių balionių, pagal vėjo kryptį atskriejančių nuo Baltarusijos. Apžvalgininkai juokauja, kad mūsų valdžios sprendimai dabar priklauso nuo sinoptikų: jei papūs pietys, premjerė Inga Ruginienė šauks skubų Vyriausybės posėdį, o prezidentas Gitanas Nausėda – Valstybės gynimo tarybą. Su ironija jie priduria Gyčio Paškevičiaus dainuojamos dainos žodžius: tu vėjo paklausk, tau vėjas pasakys…

O jeigu rimtai, tai hibridinis karas turi daug veidų. Vienas – propagandinis, kai priešiškos šalies žiniasklaida pila srautą melagingos, iškreiptos informacijos, kitas – kai per sieną siunčiami gerai organizuoti būriai migrantų, kurie kartu su legalia imigracija sukuria rimtą problemą nacionaliniam saugumui. Trečias būdas – neva grynai kontrabandinių balionų su prikabintais cigarečių paketais siuntimas pavėjui. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šie karo būdai Lietuvą vargino ir anksčiau, bet buvusi Ingridos Šimonytės kabinetas su jais susidorojo be skandalų…

Beje, vienas niuansas. Nei Baltarusijos režimo lyderis Lukašenka, nei rusų ar baltarusių propagandistai, pilantys melo laviną ant Lietuvos, nė žodžiu neužsimena, kad tie su sunkiu kroviniu leidžiami balionai, galintys pakilti net į 8 km aukštį, kelia grėsmę lėktuvų skrydžiams, tai yra – žmonėms. Kaip ir naikinamų paketų krytis ant pastatų… Kodėl tai Minskas nutyli? Ogi kad dezinformuotų ir priešiškai nuteiktų savo gyventojus.

Bet štai į pirmąjį tokį tarptautinį išbandymą įsivėlė ir I. Ruginienės vyriausybė. Ekspertai (ne tik šios koalicinės daugumos kritikai, bet ir partneriai, pavyzdžiui, Remigijus Žemaitaitis) tvirtina, kad ji paskubėjo mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, neįvertinus, jog jos teritorijoje liko apie 1000 Lietuvoje registruotų vilkikų ir puspriekabių, o 400 jų – vien tik Šalčininkų pasienio kontrolės punkte. Lukašenka nieko nelaukęs vožė atgal: uždraudė vilkikų judėjimą su lietuviškais numeriais. Dabar šis transportas nukreipiamas į specialias stovėjimo aikšteles ir moka už tai nemažus pinigus („Linavos“ duomenimis tai jau kainavo 5 mln. eurų), o vairuotojai vargsta pigiuose moteliuose ir po atviru dangumi.

Kiek bekeiktume Lukašenką ir jo režimą (kad jis toliau eskaluoja situaciją, kad ranka rankon dirba su Maskva, kad atsirašinėja biurokratiniais raštais ir t.t.), Vilnius įklimpo į dar vieną purviną balą, iš kurios dabar sunku ropštis. Ar Vyriausybė iš karto negalėjo perspėti „Linava“ ir kitas transporto pervežimo organizacijas, kad šios pasirūpintų saviškiais ir kroviniais? Ar nereikėjo derinti šių veiksmų su partneriais Briuselyje ir už Atlanto? Dabar ji suteikė progą pilti ant savo propagandinio malūno nešvarų vandenį.

Kas dabar? Lietuva žemai lenkiasi Lukašenkai ir prašo pritarti humanitarinio koridoriaus atidarymui, kad pasienyje stovintys vilkikai galėtų kirsti sieną ties Šalčininkais ir Benekoniais. Pirmiausiai kreiptasi į Lydos pasienio punktą, tarsi jis, o ne Lukašenkos tarnyba Minske diriguoja visam orkestrui. Minskas, žinoma, atsisako ir reikalauja, kad Lietuva vėl atvertų visas sienas.

Tuo metu politikai siūlo kreiptis pagalbos į Briuselį ir Vašingtoną, į patį Donaldą Trumpą, dėl ko Lukašenka pašiepė Lietuvos vadovus: esą šitaip jie nori pakenkti atšylantiems JAV ir Baltarusijos santykiams… Tuo tarpu vyriausybė ketina svarstyti ilgalaikį baltarusiškų prekių vežimo traukiniais per Lietuvą ribojimą. Gi kariškiai užsimena, kad reiktų aktyvuoti NATO įstatų 4-ąjį straipsnį, numatantį konsultacijas Šiaurės Atlanto taryboje, „iškilus grėsmei bet kurios pusės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Kitaip sakant, nebe Lietuvos naujosios valdžios neprofesionalumo susidarė diplomatinė klampynė, virtusi nemažu nuostoliu mūsų ūkiui ir reputacijai. Turint galvoje nenuspėjamą D. Trumpo elgseną, jo intencijas gerinti santykius su Lukašenkos režimu, Briuselio tūpčiojimo laikyseną, mūsų valdžios vyrai ir moterys patirs skaudžią pamoką arba, kaip žmonės sako, „gaus balioną“.

Tvyrant įtampai šeštadienį I. Ruginienė apsilankė pasienyje. Jau lengviau…