Šiemetinę Nobelio taikos premiją, kurios laureatą išgirdome praėjusį penktadienį, gal ir galėtume vadinti eiline, jei ne vienas niuansas: kaip niekas kitas staiga į ją puolė pretenduoti 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Savimylos ir pataikūniškų raginimų jam netrūko, tačiau iš tikrųjų – gal jis jos buvo daugiau vertas, negu ja įvertinta Venesuelos politikė, opozicijos lyderė Maria Corina Machado?

Iš pradžių truputis žinių. Švedų chemikas Alfredas Nobelis per savo palyginus neilgą 63 m. gyvenimą (netrukus, spalio 21 d., bus jo 192 – osios gimimo metinės) užpatentavo 355 išradimus, tarp kurių, žinoma, išsiskiria dinamitas – pagrindinis visų karų ir konfliktų „dalyvis“. Mokslininkas buvo pacifistas ir naiviai manė, kad sprogmenų išradimas privers atsisakyti ginklų ir žudynių. 1895 m. lapkričio 25 d. savo testamente jis nurodė suformuoti fondą, kurio paskirtis – racionaliai valdyti A. Nobelio paliktą turtą ir iš kurio būtų premijuojami žmonės ar organizacijos, atnešusios didžiausią naudą žmonijai. Šiandien fonde sukaupta daugiau kaip pusė milijardo dolerių, jo įkūrimo metu buvo 31 mln. Švedijos kronų.

Beje, jo ir vyresniųjų brolių Roberto bei Ludvigo Nobelių gautos pirmosios didžiulės pajamos buvo susijusios su naftos verslu Azerbaidžane. Dabar premijos skiriamos šešiose nominacijose, ir vienos jos vertė siekia apie 930 tūkst. JAV dolerių, bet, pavyzdžiui, 2007 m. ji sudarė 1,56 mln. dol.. Tačiau ji nuolat kinta, priklausomai nuo Nobelio fondo finansinės padėties. Nominantų vardai paprastai teikiami kasmet nuo rugsėjo iki sausio mėnesio. Jei premija neskiriama,  vardai griežtai neskelbiami 50 metų. Premijų įteikimo ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10 d., kai išradėjas, taip ir nesukūręs šeimos, po insulto nuo vidinio kraujavimo mirė.

Šiandien Nobelio premijų komitetas savo posėdžius rengia dvi spalio savaites. Iš šešių nominacijų Nobelio taikos premija – komplektas iš 18 karatų aukso medalio, diplomo ir beveik 1 mln. JAV dolerių pinigų – vienintelė yra įteikiama Oslo merijoje. Šiemet bus įteikta jau 125-oji premija.

Kažkas šoka džiaugsmo šokį, o D. Trumpas tarsi prikando liežuvį. Bet Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, kritikuojantį Nobelio premijų skyrimo komitetą. Nors D. Trumpas pasigyrė, kad jo dėka buvo pasiekta taika septyniuose konfliktuose ir artėja aštuntojo finalas, padėtis pasaulyje rodo ką kita: nuo 1946 m., kai Švedijos Upsalos universitetas pradėjo kurti pasaulinę konfliktų duomenų bazę, ginkluotų susidūrimų, kuriuose dalyvauja bent viena valstybė, skaičius pasaulyje dar niekada nebuvo toks didelis kaip 2024 metais. Šiemet į premiją pretendavo 338 nominantai (toks ilgas jų sąrašas susidaro per daugybę metų; beje, jame yra ir prof. Vytauto Landsbergio pavardė).

Iš aštuonių jo taikingų pastangų „objektų“, atrodo, sėkmingiausias bus taikos siekimas Artimuosiuose Rytuose. Politologas Alvydas Medalinskas savo „Facebook“ paskyroje rašo, kad kai kuriuose konfliktuose, pavyzdžiui, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, jokio taikos susitarimo nėra, o tik jo projektas. Laikinos paliaubos kur nors Afrikos žemyne dar nereiškia tvirtesnės taikos. Netgi susitarimas tarp Izraelio ir teroristinės grupuotės HAMAS nepagrįstas garantijomis, kad konfliktas vėl neplykstelės. Gerai, kad buvo susitarta pirmadienį išlaisinti 48 Izraelio įkaitus ir iškeisti juos į maždaug 2000 palestiniečių, kad Tel Avivas patrauks savo kariuomenę iš Gazos. Tačiau D. Trumpo pastangomis sudaryta sutartis nenuginkluoja HAMAS, o Izraelis vis tiek kontroliuos 53 proc. šio sektoriaus. Kaip pasielgs kitos regione siaučiančios ginkluotos formuotės?

Rusijos karas prieš Ukrainą – D. Trumpo nesėkmė ir gėda. Jis pats pripažino, turėdamas galvoje ir Putiną: „Maniau, kad tai bus lengva… Labai juo nusivyliau, nes maniau, kad tai bus lengva išspręsti“. Jeigu D. Trumpas nori užkariauti didesnį autoritetą mažinant priešpriešą, jis turi numalšinti Putino agresiją. Pirmas šiandienos žingsnis (nors tai ir skamba neįtikėtinai) – perduoti Ukrainai toliašaudžių raketų „Tomahawk“. „Juk jis sakė, kad sprendimas priimtas, bet kol tų raketų Ukraina negalės gauti ir panaudoti, tai bus tik žodžiai…“, – rašo A. Medalinskas.

O už žodžius niekas premijų nedalina.

Beje, vilties ją, tik kiek kitokią, gauti yra: egzistuoja ir 1991 m. JAV įsteigta vadinamoji parodijinė Šnobelio premija (angl. „Ig Nobel Prize“; nuo žodžio „ignoble“ – gėdingas). Pirmas 2000 m. ją gavo Rusijos ir Didžiosios Britanijos pilietybę turintis, Sočyje gimęs Nyderlandų fizikas Andre Geimas už varlių levitacijos (kūno būsenos keitimo įveikiant gravitaciją) magnetiniame lauke bandymus. Tiesa, po 10 metų jis „ištaisė“ savo tyrimų pobūdį ir pelnė tikrą Nobelio fizikos premiją už anglies dvideginio atomų tyrimus ir grafeno gavimo būdus.

Kur kas daugiau galimybių pretenduoti į Nobelio taikos premiją turi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis. O liko laukti nedaug – kai Ukrainos pergale baigsis karas.