Pirmadienio rytą su džiaugsmu sužinojome, kad, suskaičiavus beveik visus balsus proeuropietiška 54-rių metų Maios Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS, „Partidul Acțiune și Solidaritate“) surinko apie pusę visų rinkėjų balsų (naujausiais duomenimis– 50,2 proc.) ir iš 101 mandato parlamente turės 54 ar net 55 vietas. Anksčiau, po pernai spalį vykusiuų pirmalaikių rinkimų, jie buvo gavę net 61 mandatą. Putino numylėtinio, buvusio Moldovos prezidento Igorio Dodono „Patriotinis blokas“ („Blokul Patriotic“), į kurį įeina socialistų, komunistų partijos, kiti prorusiški susivienijimai, tegavo pusę tiek balsų – apie 24,19 proc. ir gavo 27 vietas parlamente. Trečias – taip pat integracijai į Europą pritariantis blokas „Alternatyva“, gavęs beveik 8 proc. balsų. Dabar tarp 22 rinkimuose dalyvavusių partijų, politinių susivienijimų bei atskirų pretendentų M. Sandu teks ieškoti tvirtesnės parlamentinės daugumos, tačiau be kitų paramos PAS gali formuoti naują vyriausybę. Manoma, kad į koaliciją pirmiausiai įeis „Alternatyva“, turinti 9 mandatus, o gal ir kitos proeuropietiškos jėgos.

Moldova – viena vargingiausių Europos šalių. Kaip rašiau beveik prieš metus portale Voruta.lt, šiandien pagal šį rodiklį (pagrindinius atnaujintus duomenis randu CIA tvarkomame portale „World Facts) ją lenkia tik karo siaubiama Ukraina, o visai neseniai tokia buvo Albanija. Moldovos teritorija dukart mažesnė negu Lietuvos – beveik 34 tūkst. kv. km, gyventojų turi apie 2,4 mln. Pagal BVP (18,4 mlrd. dol.) pasaulyje ji užima 130 vietą, o vienam gyventojų jo tenka 7500 dol. (92 vieta). Palyginimui: Lietuvoje vienam gyventojui tenka daugiau kaip 31 tūkst. dol. BVP (40 vieta).

Tačiau kuo ji tokia svarbi Lietuvai? Kodėl mes turime būti ypač dėkingi Kišiniovui?

1990 m. gegužės 31 d. tuometinės Moldavijos SSR Aukščiausioji Taryba (Moldova respublika pavadinta tik po metų – gegužės 23-ąją) specialiu aktu PIRMOJI, anksčiau negu Islandija, pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, nors rezoliucija patvirtinta tik po trečio balsavimo. Tiesa, jau kitą dieną SSRS Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad toks Kišiniovo sprendimas yra niekinis. Per šio akto ir diplomatinių santykių užmezgimo jubiliejų buvęs Moldovos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir pirmasis Moldovos prezidentas Mircea Ionas Sneguras pabrėžė, kad „Moldova pagrįstai didžiuojasi šiuo drąsiu ir toliaregišku žingsniu, atspindinčiu Moldovos žmonių istorinę kovą bei meilę laisvės idealams“. Gi po dvejų metų liepos 8 d. tarp šalių buvo užmegzti diplomatiniai santykiai.

Paradoksalu, kad M. Sneguras buvo išėjęs griežtą bolševizmo mokyklą. Agronomo išsilavinimą turėjęs politikas nuo 1985 m. buvo Moldavijos SSR komunistų partijos sekretorius, bet jis, kaip, pavyzdžiui, ir A.M. Brazauskas, sugebėjo lanksčiai prisitaikyti prie Liaudies fronto įsiūbuotos nepriklausomybės bangos ir jau 1990 m. balandį buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, gi birželį pasitraukė iš SSKP (Lietuvos partiniai bosai tuomet dar laviravo, pervadindami LKP kitais vardais).

Šis drąsus Moldovos žingsnis (tik po devynių mėnesių, 1991 m. vasario 11 d., oficialiai pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija) negali būti pamirštas. Juk Maskva galėjo Kišiniovui užčiaupti burną ir jėga, kaip bandė padaryti Sausio 13 -ąją Lietuvoje…

Maskva sukandusi dantis pripažįsta pralaimėjusi, bet jos propagandistai toliau platina bolševikinę smarvę. Ji toliau tiesia savo čiuptuvus į šią tarp Rumunijos ir Ukrainos įspraustą valstybę. Kalbama, kad kita Putino auka turi būti Moldova.

Ne naujiena, kaip rusiški prokremliški portalai manipuliavo informacija. Naktį į pirmadienį pats I. Dodonas savo šalininkų mitinge šaukė, kad esą rinkimus Moldovoje laimėjo opozicija – ji neva iš viso surinkusi 49.54 proc. balsų, o PAS – tik 44.13 proc. Bet propagandistai nutylėjo, kad šie rezultatai per ankstyvi ir be balsavusių užsienyje, kur buvo įsteigtas 301 balsavimo punktas (separatinėje Rusijos kontroliuojamoje Padniestrėje jų skaičius sumažintas triskart, iki 12, o pačioje Rusijoje jų liko tik du). Tik Kremliaus agentūrų pranešimų pabaigoje smulkiomis raidėmis parašomi tikslesni visų rinkimų rezultatai. Skauda Kremliui širdį, jeigu jis ją iš viso turi… Ne veltui apžvalgininkai kerta: Putinas pralaimėjo M. Sandu.

Rusiška propaganda nesibodi skleisti bjaurias melagienas. Pavyzdžiui, prieš rinkimus Moldovos respublikos vyriausybė Gagauzijoje paskelbė, kad, jeigu M. Sandu pralaimės, Ukraina įves savo kariuomenę į Moldovą, bijodama, kad Kišiniovas Kyjivui gali smogti iš nugaros… I. Dodonas irgi neatsiliko: jis tvirtino, jog ES ketina griebtis konflikto su Rusija ir Kišiniovu, jei jis laimės rinkimus.

Europa pritaria Moldovos rinkimų rezultatams. Bet jeigu ši parama vėl baigsis tik pakilia retorika, Rusija toliau galąs dantis įsiveržimui į šią nuostabią žydinčią, bet varganą šalį. O Putino sveikinimo telegrama M. Sandu tėra eilinis jo veidmainiavimo įrodymas…