Priešas – jau ant slenksčio

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas pagaliau pripažino, kad kol Putinas yra gyvas, atkurti draugiškus santykius tarp Rusijos ir JAV neįmanoma. Vašingtonas neturi aiškaus plano, kaip kovoti su aljansu, kurį Putinas formuoja su kitomis diktatūromis. Interviu laikraščiui „The Telegraph“ jis pridūrė, jog „Putinas yra KGB agentas, jis niekada nenustojo juo būti“.

Pratęsiu šią kiek netikėtą generolo leitenanto citatą: „Jis nesupranta Vakarų. Jis apsimeta, kad nekalba angliškai, bet iš tikrųjų tai daro, ir mes jį jau keletą kartų demaskavome. Jis yra manipuliatorius. Vienintelis dalykas, kuris gali tam pasipriešinti, yra jėga, galia ir prievarta“.

Prablaivėjimas? Taip. Bet Donaldui Trumpui tai nepatiks. Juk jis tvirtina, kad jau susidorojęs su septyniais konfliktais, nors Rusijos karas prieš Ukrainą jam yra kietas riešutėlis. D. Trumpui būdingi vaikiški vertinimai: man nepatinka, aš nenoriu. O dėl savo bejėgiškumo, spaudžiant Putiną į kampą, kaltina tai ES, tai NATO, tai Kyjivą, tik ne Maskvą. Todėl nenuostabu (ir tai kartojame ne pirmą kartą), kad ekspertai primena jo, dar pradedančio verslininko ryšius su gorbačiovinės Sovietų Sąjungos KGB, užmegztus 1987 m. viešint Maskvoje ir prašant Kremliaus leidimo statyti prabangų viešbutį. Jau tuomet iš tėvo statybų verslą perėmęs 41-rių magnatas užsiminė norįs tapti JAV prezidentu, bet už gerus santykius su Kremliumi užmokėjo įprasta sovietams kaina – tapo agentu slapyvardžiu „Krasnov“…

Kaip kitaip paaiškinti jo meilius santykius su Putinu?

Po valstybinio vizito pas Didžiosios Britanijos karalių ir ministrą pirmininką (pompastika užgožė realius vizito rezultatus) D. Trumpas nesiliauja tvirtinti, kad „JAV deda visas pastangas, sureguliuojant situaciją tarp Rusijos ir Ukrainos“. Šį kartą jis įtikėjęs, kad tašką karui gali padėti Kinijos lyderis Si. Penktadienį su juo įvyko pokalbis telefonu. Be susitarimo kontroliuoti TikTok‘ą, importuoti kinų fentanilą bemaž nieko ir nepasiekta. D. Trumpas neįveikia didžiulių Kinijos užmojų importuoti Rusijos naftą ir dujas, o į ten išvežti kinų dvigubos paskirties prekes, kurios panaudojamos ir ginklų, pavyzdžiui, smogiamųjų dronų „Geran – 3“, gamyboje. Vietoj to jis ragina ES sustiprinti sankcijas Kinijai, nustatant jai ir Indijai 100 proc. muitų tarifus.

Štai ir dabar su narcizui būdinga savigyra bei pasipiktinimu jis įvertino trijų rusų naikintuvų MiG – 31, galinčių gabenti viršgarsines raketas „Kinžal“, įsiveržimą į Estijos oro erdvę: „Man tai nepatinka… Gali būti didelių problemų…“ Maskva pažeidimą (o jų vien šiemet prieš Estiją buvo keturi) įžūliai neigia, nors estai vaizdžiai nurodė pažeidėjų maršrutą. Jie įrodė, kad per 12 minučių lėktuvai Estijos oro erdvėje nuskrido daugiau kaip 170 km, judėdami maždaug 850 km per valandą greičiu.

Buvo pakelti NATO naikintuvai, Talinas įteikė Maskvai notą, bet Rusijos ambasadorius, tikėtina, išėjęs iš ministerijos rūmų kaip popiergalį ją išmetė į šiukšlių dėžę… Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad visi pažeidimai tėra Vakarų provokacijos, o rusų generolai užsiminė, kad kita šalis, esą, gali būti Latvija…

Mūsų bejėgiškumas? Taip. Tas pats K. Kelloggas, kaip pastebi britų laikraštis, tikina, kad D. Trumpas už uždarų durų gerokai piktesnis ant Putino negu viešumoje. Bet ar kam įdomu, ką Baltųjų rūmų šeimininkas burba savo apartamentuose, kai visuomenei jis atsainiai mesteli, jog Putino ir V. Zelenskio „negalima palikti viename kambaryje, nes jie susipeš“. Bet būti tarpininku ketintose surengti trijų lyderių derybose D. Trumpas taip pat neskuba ir kritikuoja Kyjivą, kad šis negali pasirinkti kur vykti derybų – į Maskvą ar Minską…

Svetainė Echofm.online (buvęs radijo „Echo Moskvy“ portalas) rašo, kad šitaip Putinas ne tiek testuoja NATO, bet prikišamai demonstruoja faktą: NATO šalių sienos yra skylėtos, aljanso reakcija nedrąsi, pavėluota ir neefektyvi. Šiandien – dronai ir lėktuvai, rytoj – pėstininkai ir tankai. NATO neturi nei argumentų, nei resursų, kuriais grasina atsakyti į provokacijas. Pakanka Maskvai paneigti pažeidimo faktą, ir visi nutyla arba iš tiesų suabejoja, ar toks pažeidimas buvo. Antai, Kremlius šaiposi iš lenkų versijos apie gyvenamojo namo sugriovimą rusiškais dronais, kai Varšuva paskelbė, jog tai padarė F-16 pamesti sprogmenys… Svetainės apžvalgininkas mano, kad dabar reikia stiprinti ne Kyjivo ar Odesos, bet Talino ir Vilniaus gynybą.

O ką Vilnius? Iš jo sklinda nuolatiniai ginčai, ar vertėjo pasienyje statyti „drakono dantis“, ar reikėjo pirkti braziliškus orlaivius, kas gynyboje efektyviau – dronai ar tankai. Naujoji besiblaškanti ir niekaip Vyriausybės nesulipdanti dauguma skęsta savo nesutarimuose. Tuo metu įvairūs marginaliniai veikėjai, pavyzdžiui, buvęs užsienio reikalų ministras per iki užkimimo šaukia, kaip lietuviai kenkia draugystei su rusais ir baltarusiais, kad jie privalo dar žemiau lenktis D. Trumpui ir neerzinti Putino su Lukašenka.