Žmonėms nusibodo gąsdinimai artėjančiu Trečiuoju pasauliniu karu. Lietuvoje jie mieliau varto naujienas apie Gražulio, Žemaitaičio ar Prezidento „perfomansus“, formuojant naują Vyriausybę ir braškant naujosios daugumos koalicijai. Tai, kad Rusija griebėsi taktikos tikrinti Vakarų gynybinį pajėgumą (o šios provokacijos labai jau panašios į Antroj pasaulinio karo pradžią 1939 – ųjų rugsėjį), kad jos ordos toliau šliaužia į Ukrainos gilumą, kelia ir baimę, ir norą nuo visko atsiriboti. Vakarams – juo labiau.

Neseniai, dieną prieš dronų ataką, pro rytinį Lenkijos pakraštį automobiliu grįžau iš puikios kelionės – Vokietijos, Bavarijos Alpių ir Vienos. Visur – ideali ramybė: laukuose plytėjo nokstančių kukurūzų plotai, tingūs turistai vaikštinėjo tuščiomis kalnų miestelių gatvėmis, o tenykščiai televizijos kanalai mažai domėjosi, kas dedasi už jų šalių sienų. Karas Ukrainoje buvo trečioje ar ketvirtoje vietoje, o iš užsienio įvykių juos labiausiai domino įvykiai Gazoje ir nenuspėjami D. Trumpo viražai.

Kalbant su vokiečiais ar austrais, šie tik palinguodavo galvas: gaila ukrainiečių, jiems reikia padėti, karas – blogai, būtina taika, bet retas nevengė minėti Putino vardo ir jo sukeltos agresijos, tarsi ši tema jiems keltų nepagydomą alergiją. Tik viešint Hanoveryje pas tautietę psichoterapeutę Rūtą, jai jubiliejinę vakarienę padedanti ruošti emigrantė iš Kyjivo tokiu įdomiu vardu Roksolana (paskui ji paaiškino, kad vardas kilęs iš tiurkų didikų) su neslepiama širdgėla kalbėjo apie Ukrainos bombardavimus ir žudymus, apie savo dukterį, kuri su šeima keliskart per parą bėga į priedangą arba gulasi į vonią, kurioje dar gali apsisaugoti nuo sprogimų…

Tuo metu Rytų Europa išgyveno reviziją. Jos saugumą ir gynybinį pajėgumą tikrino Maskva. Devyniolikos ar 21 rusiškų dronų pasiskraidymas virš Lenkijos sukėlė tikrą paniką. Netrukus keistas dronas laviravo Varšuvoje, virš vyriausybinių pastatų ir Belvederio. Suimti du jauni žmonės – baltarusė ir ukrainietis. Jie, esą, nežinojo, ką daro…

Nors paprastai iš Amerikos laukdavome patikimo stabilumo sargo vaidmens, D. Trumpas šią taurią misiją pavertė pajuokos objektu. Čia jis žada Rusijai griežtas sankcijas, o apsisukęs apkaltina NATO ir ES, kad šios esą pirmiausia turi atsisakyti rusiškos naftos, paskui įvesti savo apribojimus. Čia jis Putiną vadina agresoriumi, o jau kitą dieną tvirtina, kad būtent Volodymyras Zelenskis bus priverstas sudaryti sandorį su Maskva.

JAV prezidentas pasiunčia draugystės ženklą ir Baltarusijos diktatoriui. Pirmiausiai pas Lukašenką nuvyksta jo atstovas Johnas Coale‘as, išgyręs šeimininką už parodomąjį 52 politinių kalinių paleidimą, paskui grupė aukštų JAV karininkų dalyvauja ZAPAD – 2025 pratybose bei rusų kalba dėkoja „batkai“ už skanią degtinėlę…

Analitikai spėlioja, kas pasidarė 79-rių penkių vaikų tėvui Amerikos respublikonų lyderiui? Arba jis serga seniems žmonėms būdingu vaikiškumo sindromu, ar kita nepagydoma liga, ar veikia dar 1987 m. per vizitą Maskvoje „kagėbė“ metodais įskiepytos simpatijos rusams? Priminsiu, kad šiuos įtarimus neseniai paskleidė buvęs KGB karininkas A. Musajevas, liudijęs, kad tuomet D. Trumpas buvo užverbuotas ir jam duotas „Krasnov“ slapyvardis.

Kitas dalykas, kad JAV vadovas ignoruoja pačių amerikiečių nuomonę apie ilgaamžę Amerikos misiją. Kompanijos „YouGov“ tyrimas atskleidė, kad net 55 proc. amerikiečių teigia, jog JAV turėtų naudoti karinę jėgą, jei Rusija užpultų Lietuvą, Latviją ar Estiją, o 58 proc. amerikiečių palaiko JAV karinių bazių buvimą Baltijos šalyse. Pats D. Trumpas tarp amerikiečių išlaiko vos 16 proc. populiarumą, praneša Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios kompanijos portalas „YouGov.co.uk“…

Galime išvardyti ir daugiau slogių naujienų, kurie liudija, kad Rusijos karas Ukrainoje – be prošvaisčių. Tačiau tarp jų yra ir geresnių. Antai, D. Trumpas atvyko kelių dienų vizito į Didžiąją Britaniją, vakar jis viešėjo Vindzoro pilyje pas Karalių, šiandien užsuks pats Premjerą Dauning gatvėje, vyks derybos dėl ekonominio bendradarbiavimo, karo Ukrainoje ir t.t. Londonas, išvengęs narystės stagnuojančioje ES, yra vienas aršiausių Putino priešininkų.

Pirmadienį Niujorke vykstančioje 80-ojoje JT Generalinės asamblėjos sesijoje, kurios tema „Dirbti kartu: 80 bendro darbo metų – taikos, vystymo ir žmogaus teisių vardan: kelias pirmyn“ ir kuri nuo rugsėjo 9 d. tęsiasi visus metus, numatomas vadinamojo Aukšto lygio posėdis, kuriame dalyvauja valstybių ir vyriausybių vadovai bei monarchai. Kaip pranešė JAV valstybės sekretorius Marko Rubio, sesijos metu numatytas D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas.

O štai reali, tiesiogiai su karu susijusi žinia: JAV administracija pirmą kartą realizuoja įstatymo dėl paramos Ukrainai pataisą, kuri duoda pradžią NATO šalių apmokėtai karinei pagalbai Kyjivui. Šį kartą į Ukrainą iškeliaus du ginkluotės srautai po 500 mln. dolerių, praneša Reuters. Šiuose paketuose – ir priešlėktuvinės gynybos sistemos. Nuo liepos Aljansas pats mokės už amerikietiškos ginkluotės siuntimą Kyjivui, o šis siųs užsakymus pagal poreikį.

Vadinasi, pro nuožmaus karo dūmus kartais švysteli ir saulė? Tikėkimės, nes, kaip sako žmonės, viltis miršta paskutinė…