Prisimenate kažkada ypač populiarią rusišką dainą „Ar nori rusai karo?“ („Хотят ли русские воины?“)? Ji sukurta kompozitoriaus Eduardo Kolmanovskio, sudainuota pirmą kartą Marko Berneso gūdžiais Šaltojo karo laikais 1961 metais, 22-ojo Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavimo išvakarėse. Ja tarsi norėta įrodyti pasauliui, kad per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjusi Sovietų Sąjunga niekada nepanorės kariauti, grobti svetimų teritorijų, reikšti pretenzijas į kaimynų žemes.

Maršo ritmu atliekama melodija iš tiesų buvo ideologinis partijos užsakymas. Idėja gimė po garsiosios Karibų raketų krizės, kuri vos nesukėlė trečiojo pasaulinio. Tuomet revoliucinę Kubą raketomis nuo imperialistų užsimanęs apginti Nikita Chruščiovas buvo priverstas pademonstruoti, kokia SSRS imperija taiki.

Tai buvo apgaulė. Visus šešis dešimtmečius Rusija terorizavo pasaulį savo ginklavimosi mastais, branduoliniu ginklu, grasinimais susigražinti imperijos turėtas teritorijas. Iškart po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į rusus užsiminė apie šią dainą. Britų laikraštyje „Financial Times“ apžvalgininkas Maksas Seddonas rašė, kad dainos žodžiai šiandien skamba kaip Putino grasinimas ir visiškai neatitinka tikrovės. Apgaulingi buvo ir Kremliaus tvirtinimai vasario 24-osios išvakarėse, kad savo teritorijoje prie Ukrainos sienų Rusija, esą, rengia pratybas ir niekam negrasina. Po pusmečio tuomet dar ištikimas V. Zelenskio bendražygis Olegas Arestovičius, kuris buvo glebėsčiuojamas ir Vilniuje, bet paskui persivertė į nuožmų Kyjivo oponentą, perspėjo: Putinas visada mąsto geopolitiškai, kaip ir Rusija prieš daugiau nei 500 įvykusį Oršos mūšį, ir ties Ukraina jis nesustos, o, „užsitikrinęs jos resursus, puls Rytų Europą – Baltijos valstybes, Lenkiją pirmiausiai“.

Interpretuojant garsų filmą, likimo ironija arba po ukrainiečių užkurtos pirties Putino grasinimas per tris paras užimti Ukrainą liko tik tušti žodžiai. Jau treji su puse metai Rusija užgrobusi vos penktadalį Ukrainos žemių. Bet Putino ir jo dešiniosios rankos Sergejaus Lavrovo lūpose tebeskamba minėtos dainos žodžiai…

Kokie jie veidmainiški! Bevizgindami uodegėles prieš Donaldą Trumpą Kremliaus šeimininkai nuolat suokia apie taikos siekimą, pasirengimą deryboms, tačiau čia pat Ukrainai grasina „Orešnikais“. Putinas netgi prakalbo apie bendradarbiavimą su JAV tiriant naudingas iškasenas, „strateginius resursus“ Arktyje, kartu išgaunant dujas Aliaskoje, nors ne taip seniai keikė Ameriką ir kitas Vakarų valstybes, kad jos veržiasi į Šiaurę ir ten stato karinius objektus.

20 metų savo poste užsisėdėjęs S. Lavrovas, vadinamas Putino „buldogu“, visam pasauliui pranešė apie netikėtai pasikeitusius karo prieš Ukrainą tikslus. Pasirodo, Maskva čia siekia apginti rusakalbių teises, gražinti rusų kalbą ir atkurti stačiatikių bažnyčią. O kurgi Putino deklaruoti uždaviniai – „demilitarizuoti, denacifikuoti“ ir kitaip de- pagal Vakarų muziką šokantį V. Zelenskio režimą? Kurgi jo teorija, kad, esą, Leninas sukūrė Ukrainą, ir ji neturi ateities? Neabejokite – nepamiršo.

Karas tęsiasi, abiejose pusėse žūsta kone po tūkstantį žmonių kasdien. Ukraina tarsi ir priprato prie didžiulių sugriovimų, nuolatinės baimės, neaiškios ateities. Bet pasaulio protai klausia: kodėl šis karas naudingas Rusijai? Juk jos ekonomika smunka, antai, šalyje jau trūksta benzino, ir jį Maskva perka iš Baltarusijos. Kažkur valstybės gilumoje rusena nepasitenkinimas blogėjančia ekonomine padėtimi ir Rusijos izoliacija. Atsirado visokių gandų, kad Putinas slapstosi, nes Kremliuje bręsta nuo senų laikų Rusijoje tokie įprasti sąmokslai. Manoma, kad Aliaskoje su D. Trumpu susitiko jo antrininkas nenatūraliai išpūstais skruostais ir netipiška eisena, o po to tikrasis Putinas dingo. Karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad prezidentas „kažkur uždarytas, izoliuotas“, ir dabar faktišku Rusijos vadovu yra S. Lavrovas, skleidžiantis kiek kitokias nei Putinas žinias. Londono „The Guardian“ dar išvadą, kad būtent dėl to D. Trumpas atsisakė lyderystės rengiant V. Zelenskio ir Putino susitikimą. Vietoj atkaklių pastangų siekti ilgalaikės taikos, jis vėl Rusijai ir Kyjevui duoda dvi savaites…

Netikėkime sąmokslo teorijomis. Tikėkime tuo, kas dedasi Ukrainoje. CNN karą Ukrainoje lygina su trimis praėjusio šimtmečio precedentais: 1938 m. Miuncheno suokalbiu, 1945 m. Jaltos susitarimais ir 1994 m. Budapešto memorandumu. Nei vienas iš jų Maskvos realiai neįpareigojo gerbti kitų šalių suverenitetą, teritorinį vientisumą, o pastarąjį Vengrijos sostinėje priimtą dokumentą – po SSRS žlugimo Ukrainą privertė atsisakyti branduolinio ginklo įpareigojo Rusiją gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą – Rusija ignoravo.

Tad į dainos pavadinime suformuluotą klausimą atsakyčiau: taip.