Kas dedasi! Ne klaustukas, bet šauktukas. Su apykoje iš belangės išleistas  Antanas Kandrotas – Celofanas tapo iškiliu laikraščio „Respublika“ žurnalistu ir iš karto puolė grasinti baltarusių opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai ir vyrui Siarhejui Cichanouskiui ir juos nepagarbiai apšaukti „bulbašais“. Na, jie pernlyg nenutolo nuo šio leidinio stiliaus.

Per atdarą langą anapus Lukišųkių aikštės, prie užsienio reikalų ministerijos rūmų, girdžiu būgnus ir riksmus. Tai grupelė propalestinietiško jaunimėlio susirinko protestuoti prieš Izraelio diplomatijos vadovo Gideono Saaro vizitą į Vilnių. Jie reikalauja sudrausminti Izraelį, bombarduojantį Gazą, ir kad Lietuva su juo nutrauktų santykius. Jaunimas nutylėjo, nuo ko ši nauja konflikto banga prasidėjo – nuo žiauraus HAMAS išpuolio prieš izraeliečius 2023 m. spalio 7 d.

Dar įdomiau tarptautinėje scenoje. Panašu, kad D. Trumpo administracija atšąla nuo simpatijų ir liaupsių Kremliaus šeimininkui. Antai, prezidentas, sulaukęs Putino pasiūlymą padėti spręsti Irano problemą, iškart gavo D. Trumpo atkirtį: geriau padėk su savo Rusija, nes „ten kažkas nutiks“. Sunku nuspėti, ką turėjo galvoje Baltųjų rūmų lyderis, nes jo retorika nepasižymi pastovumu…

Bet štai specialaus JAV pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo smūgis Kremliui parodė, kad Vašingtonas sugeba atsikirsti. Kai Rusijos prezidento spaudos sekretorius D. Peskovas papriekaištavo, kad JAV ir Ukraina, esą, vilkina derybas, diplomatas pareiškė, jog tokie tvirtinimai neturi pagrindo ir yra „orveliško“ pobūdžio.

Priminsiu, kad George‘as Orwellas (tikras vardas Eric Arthur Blair) savo filosofiją grindė, atrodytų, iš piršto laužtais spėjimais, pranašystėmis ir fantazavimu, kuris labai ryškus romane „1984“. Po jo išleidimo G. Orwellas dar migločiau teigė: „Aš netikiu, kad tokia valstybė, kokią aprašiau, būtinai įsigalės, bet tikiu, kad. . . kažkas panašaus galėtų įsigalėti”.

O pačioje Amerikoje –„Kas dedasi!”. Jau anksčiau pastebėti nesutarimai tarp amerikietiškojo oligarcho Elono Musko bei D. Trumpo vėl lyg tas ugnikalnis išsiveržė nauja jėga. Verslininkas, kuris neseniai pažymėjo savo 54-ąjį gimtadienį, pagrasino įkurti naują partiją „Amerika“, jei Kongresas pritars įstatymo projektui dėl mokesčių lengvatų, kuriį savo ruožtu prezidentas įvardijo kaip „didžiu nuostabiu įstatymu“ („The Big Beautiful Bill“).

Jis buvo priimtas dar 2017 m. ir numato padidinti išlaidas gynybai bei sienos apsaugai, bet sumažina kai kurių socialinių programų finansavimą. Įstatymas buvo pratęstas gegužę, bet baigiamasis balsavimas įvyks liepos 4 d.

Po tokios kritikos D. Trumpas vožtelėjo atgal. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis parašė: „Elektromobiliai – tai gerai, bet ne visus reikia versti juos pirkti. Elonas turbūt gauna daugiau subsidijų negu bet kas kitas per visą istoriją, o be jų, matyt, jam tektų uždaryti savo kioskelį ir grįžti atgal į Pietų Afriką“. O žurnalistų paklaustas, ar milijardierius bus deportuotas kur nors į Afriką, prezidentas nepasakė „ne“: „Nežinau, turėsime pažiūrėti“…

Elonas Reeve‘as Muskas iš tikrųjų 1971 m. gimė Pretorijoje (PAR) iš Šveicarijos kilusių prosenelių – Zambijos deimantų kasyklų savininko ir garsaus aviatoriaus bei modelio Haldeman – šeimoje. Jo tėvai turėjo paprastas profesijas: tėvas dirbo statybose inžinieriumi, motina – dietologė. 1950 m. šeima iš Kanados persikėlė į PAR, netrukus tėvai išsiskyrė, ir Elonas gyveno su tėvu. Mokykloje jis patyrė bendraamžių patyčias ir smurtą, bet jau 8-ojo dešimtmečio pradžioje, išmokęs programavimo, už 500 dolerių pardavė pirmą savo vaizdo žaidimo programą. Taip prasidėjo nelengvas E. Musko kelias į verslo viršūnes…

Galbūt tai paaiškina, kodėl jo bičiulis D. Trumpas pasiūlė bendraminčiui grįžti į tokią varganą verslo pradžią Pietų Afrikoje. Iš tiesų, tai skambėjo kaip paniekinimas. Apžvalgininkai primena psichologiniais tyrimais patvirtintą išmintį: „nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis…“

Dabar tarp Baltųjų rūmų įžymybių vėl sušmėžavo juoda katė. Sunku pasakyti, ar tai kerštas, ar paprasčiausios ambicijos. CNN tvirtina, kad tai didžiausias E. Musko grasinimas prezidentui. O juk 2022 m. jis ne vienu milijonu  parėmė respublikonų partiją ir 47-ojo JAV prezidento išrinkimą. Dabartinės kibirkštys tarp buvusių bičiulių Amerikai nieko gero neduoda…

Bet grįžkime į savo kiemą. Mums netrūksta savų skandalų. O jie sproginėja aplink aukščiausius valstybės asmenis. Pats premjeras G. Paluckas remiamas prie sienos dėl kai kurių, manoma, įtartinų verslo ryšių su abejotinos reputacijos asmenimis. Panašu, kad Prezidentas jam priekaištų neturi ir susitikime antradienį premjerui netarė griežtesnio žodžio. Bet tai jau kita, kur kas painesnė tema.