Biurokratai prieš investicijas
Man labai patinka visokie posakiai ir patarlės, glaustai nusakančios minties esmę. Kad ir tokia išmintis, turbūt atėjusi iš slavų: kol griaustinis nenugriaudės, valstietis nepersižegnos… Tai štai penktadienį trenkė kaip griaustinis iš giedro dangaus: Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas Arvydas Paukštys pranešė dėl biurokratinių kliūčių stabdantis kelių milijardų projektą Vilniuje, Liepkalnyje.
Ir visi ministerijų bei tarnybų klerkai ėmė žegnotis, teisingiau, atsižegnoti nuo atsakomybės…
„Teltonika THTH aukštųjų technologijų parke“, kur turėjo būti pastatyta 10 gamyklų, nebus sukurta 6000 darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų atlyginimais per mėnesį. Taip pat kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendrojo vidaus produkto, nebus sukurta nauja pasaulyje taip trūkstamų puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje. Teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamyklų. Valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. eurų mokesčių“, – spaudos konferencijoje vardijo A. Paukštys.
Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, lapkričio 15-ąją, kai kilo šis skandalas, buvo pažymima Mecenatystės diena. Ją Kultūros ministerijos siūlymu atmintina diena Seimas suskato paskelbti tik šių metų pavasarį. O juk A. Paukštys, apie kurį šio Seimo nutarimo apraše neužsimenama nė žodžiu, 2019 m. sausio 25 d. Valdovų rūmuose buvo pagerbtas kaip Pirmasis nacionalinis mecenatas. Jo įmonė ir jis pats skyrė milijoninę lemiamą paramą, atstatant mano gimtojo Balbieriškio 2013 m. rugpjūtį sudegusią Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčią. Visai neseniai 60-ties sulaukusio molėtiškio verslininko įmonė dalyvavo atstatant ir remontuojant Maldos namus Alvite, Molėtuose, skyrė paramą rajonų savivaldybėms prasidėjus COVID-19 pandemijai, o 2023 m. akcijoje „Radarom“ – 1,45 mln. eurų paramą Ukrainos oro erdvei saugoti skirtiems radarams pirkti.
Kodėl aš tai pabrėžiu? Valdžios įstaigos privalo jausti bent pagarbą tokiems iškiliems verslo flagmanams, kurie ne tik remia tautos kultūrą, dvasinį ir socialinį būvį, bet ir ketina į valstybės biudžetą mokėti apie 500 mln. eurų – tiek, kiek šiandien trūksta Lietuvos gynybai. Bet ne, nueinanti valdžia tik trauko pečiais: nieko negirdėjome, sužinojome tik iš žiniasklaidos…
Pasirodo, premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau išplatino raštą ministerijoms, raginusį priskirti tarnautojus, įskaitant ir Vyriausybės kanceliariją, vykdant „Teltonikos“ projektą. Kur jie? Už ką jie gavo algas? I. Šimonytė tik pareiškė „apgailestavimą“ ir puolė vytis benuvažiuojantį traukinį: pirmadienį ji surengė pasitarimą su suinteresuotomis tarnybomis.
Krūtinę išpūtė ir Energetikos ministras, kuris anksčiau žadėjo, kad elektros tikrai bus, bet kreipęsis į „Litgrid“ verslininkas išgirdo, kad įmonė turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV septynių km ilgio kabelius „Fast track“. ESO irgi ne pėsčia: operatorius teigė, jog siūlė įmonei įsivesti gamtines dujas ir elektros energiją gaminti iš dujų, tačiau „Teltonika“ atsisakė dėl per mažo našumo.
Paskutinė vinis buvo „Via Lietuva“ kelių tarnyba, kuri uždraudė tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje iš Rudaminos į Liepkalnį ir pasiūlė tartis su privačiais sklypų savininkais. A. Paukštys sakė sunkiai įsivaizduojąs susitarti su privačių sklypų savininkais, jei nepakeisim tų sklypų statuso – iš visuomeninės paskirties į ekonominę.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiuntė oficialų pareiškimą, kad oficialiai „Teltonika“ nepateikė prašymo dėl investicinio projekto sutarties pratęsimo, todėl projektas nebuvo pratęstas. Ministrė Aušrinė Armonaitė dabar išpūtė akis ir sako, kad apie problemą „nieko nežinojo“, jai tai staigmena. Pasirodo, dabar Seimą praradusi Laisvės partija labiau kovojo už LGBT teises ir laisves, negu jos atstovai rūpinosi milijardinėmis valstybės investicijomis…
Girdėjau tokią versiją, kurią, matyt, ir skleidžia nosis nukabinę „laisviečiai“, kad esą A. Paukštys gąsdina ir šantažuoja Lietuvą, norėdamas išpešti naudos,
jis su visomis investicijomis ir minėtu projektu persikraustys į kitą šalį, pavyzdžiui, į Latviją. Mat, netekęs vilties tuo pagrasino pats „Teltonikos“ vadovas…
„Komedija, daugiau nieko“, – pasakytų koks šilališkis. Bet šis tragikomiškas spektaklis labai brangus – už 3,5 mlrd. eurų. Tiek kainuotų projektas, o tai yra maždaug dešimtadalis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad, kaip Remigijaus Žemaitaičio antisemitinė retorika kenkia Lietuvos politiniam įvaizdžiui, taip šis skandalas ypač žalingas šalies investiciniam klimatui.
Galima suprasti, kad biurokratams trukdė vykę treji rinkimai. Bet ar ateinanti kairės-centro vyriausybė išdrįs peržengti abejingumo ir užkietėjusios biurokratijos Rubikoną? O gal ir toliau žegnosis nuo Taivano investicijų ir žvalgysis, ką pasakys Kinija? Tuomet mielas mecenate ir man tokios artimos bažnyčios statytojau: vyniok meškeres iš Lietuvos!