Apsikeitimas kaliniais kelia daug klausimų

Jau savaitę netyla ginčai dėl rugpjūčio 1 d. įvykusio Vakarų ir Rusijos apsikeitimo kaliniais. Kas išpešė daugiau naudos iš šios neeilinės akcijos, tarsi tirpdančios Šaltojo karo ledus tarp dviejų priešiškų sistemų? Kas ką įveikė – Putinas, Lukašenka, Bidenas, Erdoganas, Orbanas, Scholcas ar dar kas?

Pirmiausia pastebėkime, kaip ir kas išvaduotuosius sutiko Rusijoje ir Amerikoje. Netikėtai visų neįgalumu pašiepiamas Joe Bidenas pats atvyko prie lėktuvo trapo sutikti Rusijos kalėjimų įnamių ir tėviškai glebėsčiavosi su jais bei jų artimaisiais. Dar įspūdingesnis buvo jų priėmimas Baltuosiuose rūmuose, kai prezidentas šiltai apglėbęs vieną mergaitę užtraukė „Ilgiausių metų“. Šalia ranką prie širdies prisidėjusi šypsojosi būsima kandidatė į prezidentus ir dabartinė viceprezidentė Kamala Harris. Kaip pastebėjo projekto „Carnegie Politica“ svetainė, masiniam rinkėjui, likus trims mėnesiams iki rinkimų, buvo pademonstruota, kokiomis realiomis vertybėmis vadovaujasi demokratų lyderiai.

O tuo metu Donaldas Trumpas būdingu sau oponentus niekinančiu stiliumi ėmė svarstyti apie K. Harris rasinę kilmę, girtis, esą ir jo valdymo metu buvo įkaitų vadavimo atvejų, kad J. Bidenas nemoka bendrauti su Putinu, o štai jis išvaduotų visus amerikiečius ir dargi per tris dienas užbaigtų karą Ukrainoje…

Stebiu, kaip kalinius oro uoste sutinka Putinas: šaltas formalus apkabinimas, žvilgsnis greitai nusukamas, formalios kalbos apie didvyriškuosius Rusijos patriotus, kuriems bus paruošti valstybiniai apdovanojimai… Didvyriu jis pavadino ir FST žudiką, kuris Berlyne sunaikino čečėnų aktyvistą.

Nors tai grynai vizualūs pastebėjimai, bet žiūrovams (rinkėjams, politikams) jie suteikia nemažai informacijos, „su kuo valgoma druska“ Vakaruose ir Rusijoje. Tai ypač daug ką pasako elgesio ir kūno kalbos specialistams, kurie paprastai aptarnauja aukšto rango politikus.

Bet šiaip ar taip – tai ne pagrindinės šios neeilinės akcijos išvados. Akivaizdu, kad Vakarai atgavo tiek savo piliečius, kurie pateko į Rusijos kalėjimą įtariami lagaminuose vežę pluoštą kanapių ar fotografavę neleistinus objektus (neatmestina, kai ir jie turėję specialias žvalgybos tarnybų užduotis – juk vyksta ne tik Šaltasis karas!), Rusija susigražino teismų pripažintus nusikaltėlius, kuriuos vėl rengs įvairiems nusikaltimams. Kita vertus, mes nežinome visų apsikeitimo kaliniais subtilybių, pavyzdžiui, kodėl apie šią akciją agentūra „Bloomberg paskelbė dieną prieš tai, kai specialus lėktuvas su kaliniais dar tik rinko juos ir sklendė virš Sibiro platybių…

Kita vertus, ar Rusijos opoziciniam judėjimui labai verta džiūgauti dėl jų atstovų išvykimo iš šalies? Patys buvę kaliniai sako, kad jie ištremti iš Rusijos be jų sutikimo, kad, esą, būdami savo tėvynėje ir kovodami prieš režimą vietoje, nors ir represuoti, duotų daugiau naudos. Galbūt jie bando lygiuotis į A. Navalną, sugrįžusį Rusijon ir taip užbaigusį gyvenimą kalėjime, bet tapusį didvyriu…

Trys Amerikoje atsidūrę kaliniai – A. Pivovarovas, V. Kara – Murza ir I. Jašinas – dar būdami Bonoje surengė spaudos konferenciją, kurioje smarkiai nustebino Vakarus ir Ukrainą bei pradžiugino Maskvą. Vienas nuožmiausių Putino oponentų V. Kara-Murza teigė: „Sankcijos nukreiptos ne prieš Putino režimą ir jo aplinkos nusikaltėlius, o prieš visą šalį. Tai nesąžininga ir duoda priešingą rezultatą“. Jis tvirtino, kad milijonai paprastų rusų yra prieš karą Ukrainoje, todėl jų skriausti nevalia. Kita vertus, sankcijos formuoja rusų priešišką nuomonę apie Vakarus ir jų paramą Ukrainai. V. Kara-Murza priminė nužudyto opozicionieriaus Boriso Nemcovo žodžius: „Šalies nelieskite – bauskite niekšus.“

Portale „Echofm.online“ (buvęs radijas „Echo Moskvy“) pateikiamas visas pluoštas negatyvių šių pasisakymų vertinimų. Juose buvę kaliniai smerkiami, kad ragina sankcijomis nebausti „paprastų“ rusų, kurie neva nekalti dėl Kremliaus politikos… Diskusijos dalyviai klausia: ar ne tie „paprasti“ rusai siunčia savo karius į Ukrainą žudyti slavų, grobti vaikų, deginti ukrainiečių kaimų? Ar ne jie renka Putiną naujai kadencijai? Ar ne jų beveik 80 proc. pasisako už karo Ukrainoje tęsimą?

Paslaptis gaubia ne tik šią kalinių apsikeitimo akciją, bet ir jos priešistorę, ypač ketinimus apkeisti A. Navalną. Atskleista, kad JAV seniai rengė susitarimą su Rusija dėl jo paleidimo, tačiau opozicijos lyderis netikėtai mirė kalėjime Sibiro šiaurėje. Putinas nutarė jo neišduoti, nes iškeitimas būtų smogęs jo autoritetui…

Dabar gi didesnę naudą iš apsikeitimo išpešęs Kremliaus valdovas ne tik pademonstravo Vakarams savo norą juos paveikti (nutraukti paramą Ukrainai bei sankcijas, sėsti už derybų stalo pagal Maskvos sąlygas) už Kyjivo nugaros, bet ir ryžtą įtvirtinti savo valdžią. O tuo metu

Rusijoje kalėjimuose lieka beveik tūkstantis politinių kalinių. Kaip su jais? Kas pasirūpins Lukašenkos režimo įkaite Marija Kolesnikova? Juk Baltarusijoje politinių kalkinių priskaičiuojama dar daugiau – 1391…