Teroras naudingas Putinui

Terorizmas niekada nėra pateisinamas. Beprasmė žmonių žūtis visuotinai smerkiama. Teroristai turi gauti tai, ko nesupelnė. Tačiau bet koks išpuolis netrukus aplimpa versijomis, detalizavimu, prognozėmis. Šaltas protas susimaišo su emocijomis, argumentai – su spėlionėmis, politika su ideologinėmis spekuliacijomis.

Teroristų ataka prieš pamaskvės koncertų rūmuose susirinkusius kelis tūkstančius žmonių taip pat apaugo įvairiais svarstymais. Kaip ir buvo manyta, Kremlius suskubo pasinaudoti šia tragedija, kad surengtų propagandinę ataką prieš Ukrainą. Jeigu iš pradžių Federalinė saugumo tarnyba sutiko, kad tai ILIV (Irako ir Levanto islamo valstybė; angl. ISIS arba IS) smogikų darbas (grupuotė viešai prisiėmė atsakomybę), tai netrukus Kremliaus vadovai nesikuklino su pavojingomis užuominomis: buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino surasti ir sunaikinti „Kyjivo režimo teroristus“, o dabartinis, tik ką perrinktasis, visą parą tylėjęs Vladimiras Putinas teigė, jog teroro akto vykdytojai „judėjo į Ukrainos pusę, kur jiems, manoma, buvo parengtas „langas“ kirsti sieną“. Ukrainos versiją kartojo žemesnio rango Rusijos veikėjai ir propagandistai.

Kad Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Medvedevas dažnai priskaldo malkų savo nuo alkoholio palaido liežuvio pagalba – nieko naujo, bet Putinas turėtų žinoti, ką kalba. Jį demaskavo ne kas kitas, o Lukašenkos atstovas Maskvoje diplomatas Dmitrijus Krutojus, sakęs, kad menamus teroristus sulaikė rusų ir baltarusių pasieniečiai Briansko srityje, 16 km nuo Baltarusijos sienos, netoli Tioplij kaimelio, už 100 km nuo trijų valstybių sandūros. Kaip ukrainiečiai galėjo padėti teroristams prasmukti į Ukrainą, jei visas Rusijos pasienis knibžda kariškiais ir yra užminuotas. Be to, kaip rašo Meduza.io, keturi juodbruviai vyrai sėdėjo tos pačios markės automobilyje su ta pačia kamufliažine uniforma, kaip per išpuolį „Crocus City Hall“ rūmuose. Ar patikėsite, kad atlikę baisų nusikaltimą jie laisvai gurkšnodami koka kolą 500 km visą naktį važiavo vienu pagrindinių Maskva – Brianskas – Gomelis keliu niekieno nestabdomi?

Bet palikime šiuos paistalus jų autoriams. Jie sukėlė pagrįstus spėjimus, kad šis teroro aktas buvo suderintas su FST. Kriminalistai dažnai klausia: kam tai naudinga? Neįtikėtina, bet – Putinui. Pirmiausiai, šios žudynės taps dingstimi grąžinti Rusijoje mirties bausmę, kurią režimas galės pritaikyti ir žmogaus teisių srityje, pavyzdžiui, teisiant už tėvynės išdavimą. Šią idėją 2022 m. kovą, iškart po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, iškėlė D. Medvedevas, pasinaudojęs tuo, kad po 22 metų narystės režimas buvo pašalintas iš Europos Tarybos. Dūmai panaikinti moratoriumą aukščiausios bausmės vykdymui nebus jokių trukdžių…

Kita vertus – ir tai bene svarbiausia – autokratui Putinui ši tragedija atriša rankas paskelbti naują 300 tūkstančių šauktinių mobilizaciją, kad su nauja jėga smogtų Ukrainai. Dar prisimename teatro Dubrovkoje užgrobimą 2002 – ųjų spalio 23 d. Tuomet čečėnų teroristai, reikalavę išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos, užminavo teatrą ir įkaitais paėmė apie 900 miuziklo „Nord-Ost“ žiūrovų. Iš jų net 121 buvo vaikas. Tris dienas FST nesugalvojo, ką daryti, o spalio 26-osios rytą pradėjo šturmą. Prieš tai rusų OMON‘as į salę per vėdinimo sistemas prileido migdančių dujų, tačiau jų koncentracija buvo tokia stipri, kad mirė 130 žmonių, tarp jų – 10 vaikų. Penkių teroristų mirtis buvo lengvesnė: jie buvo nukauti. Tai leido Maskvai žiauriai užbaigti karą Čečėnijoje.

Po dvejų metų – Beslanas, nedidelio miestelio Šiaurės Osetijoje mokykla, rugsėjo 1-oji. Čečėnų separatistai įkaitais paėmė beveik 1000 vaikų ir mokytojų. Nemokšiško šturmo metu žuvo net 330 žmonės, tarp jų – 186 vaikai. Dar prisiminkime 1999-ųjų sprogimus Maskvoje ir Buinakske, kurių metu žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Tai tapo dingstimi jau rugsėjį Rusijos kariuomenei įžengti į Dagestaną ir okupuoti Čečėniją, kurios prezidentas Aslanas Maschadovas atsiribojo nuo teroristų veiksmų. Iškeltos bylos ilgus metus tapo Putino režimo įrankiu užgniaužti ne tik Ičkerijos pasipriešinimą ir persekioti čečėnus, bet ir žudyti savo oponentus.

Tad galima paklausti: ar Putinas, pradėjęs karus Kaukaze ir Ukrainoje, naikinęs savo kritikus, nėra toks pat teroristas, kaip tie, kurie žudynėmis nutraukė „Picnic“ koncertą Maskvoje? Matyt, be reikalo mes kritikavome kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai ji 2014 – ųjų lapkritį Rusiją pavadino teroristine valstybe ir viena iš pirmųjų pasaulio lyderių perspėjo, kad nesustabdžius agresoriaus Putino jo apetitas gali išplisi Europoje ir toliau.

Leave a Reply