Atrodo, demokratija Lietuvoje, kaip sakoma, visame gražume. Pakako vieno visuomenininko, žurnalisto ir „įtakotojo“ Andriaus Tapino tyrimo, ir virsta visa Vyriausybė. Įdomiausia tai, kad užuot priešinęsis, kaip kažkada neįveikiama tapo Sauliaus Skvernelio komanda, premjerės Ingridos Šimonytės kabinetas pats sutiko atsistatydinti, o tai reiškia, kad bus rengiami priešlaikiniai Seimo rinkimai. Vadinasi, demokratija – iš tikrųjų „liaudies valdžia“?

O viskas prasidėjo nuo vienos mažiausių šalyje Pagėgių savivaldybės. Dar balandžio pabaigoje „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas išsiaiškino, kad joje galbūt nepagrįstai švaistomos lėšos: vietos politikai ir pats meras į kairę ir į dešinę taškėsi valstybės pinigais, pildami į bakus benziną ir dyzeliną, ir per kadenciją nuvažiuodami net 1,5 mln. km išleido 250 tūkst. eurų. Daug tai ar mažai? Klausimas subtilus, nors atsakymo nėra: niekas dokumentais negali pagrįsti tokio lėšų naudojimo…

Dar pernai liepą Viešųjų pirkimų tarnyba atliko tyrimą Kėdainių rajono savivaldybėje, kai paaiškėjo, kad 2012-2017 metų laikotarpiu pirmavusi pagal pirkimų skaičių ji taip pat neleistinai švaistė pinigus. Kaip rašė laikraštis „Rinkos aikštė“, be to VPT nustatė, kad 2015-2017 metais Lietuvos savivaldybės 56 procentus automobilių pirko viešajame pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui, o už aukštesnę nei vidutinė kaina buvo nusipirkta 42 proc. naujų automobilių, 34 proc. jų išsinuomota.

Grįžkime į šiuos metus. A. Tapinas apskundė teismui Jonavos rajono ir Kauno bei Palangos miestų savivaldybių administracijas dėl jų atsisakymo pateikti tarybų narių išmokų ataskaitas pagrindžiančius dokumentus. Su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu kita kalba: šis atvirai išjuokė skambią kampaniją „Viso, Visvaldai!“ organizavusį A. Tapiną, pavadindamas jį „svieto lygintoju Tadu Blinda, bandančiu paniekinti visos Lietuvos savivaldą“. Pasirodo, pinigų švaistymas šioje savivaldybėje buvo įprastas dalykas. Į skandalą įsivėlė ir dabartinė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri irgi neskaičiavo savo išlaidų, dirbdama Kauno savivaldybės taryboje 2019 – 2020 m. Valstybės lėšų švaistymo šleifas nusitęsė iki Vyriausybės ir tamsiu šydu užklojo dar keletą ministrų. Nors J. Šiugždinienė ataskaitą pateikė „centas į centą“ (jau tai oponentams sukėlė naujų įtarimų), bet žibalo į ugnį kliūstelėjo juokingas faktas: keliose ataskaitose įvardytos neegzistuojančios datos – birželio ir rugsėjo 31-osios dienos, kokių iš viso nėra…

Ministrės pasiteisinimai, kad toks nuo seno buvo Kauno miesto tarybos reglamentas, kad ten čekių niekas nerinko, o išlaidų skaičiavimo tvarkos nesvarstė, visuomenės jau nedomino. Premjerė iš pradžių tikino, kad neskaidriai naudojamos lėšos turi atvesti į nepasitikėjimą politiku, bet paskui ryžtingai užstojo ministrę. Toje pačioje valtyje atsidūrė ir dar du jos kolegos – finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kultūros ministras Simonas Kairys, kurie savo laiku taip pat buvo Kauno miesto tarybos nariai.

Kantrybės taurė buvo jau perpildyta, kad net Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė ministrams pasielgti taip, kaip taikiai pasitraukė jo patarėjas Simonas Kairys. Bet opozicija neatlyžo ir ruošiasi skelbti nepasitikėjimą visa Vyriausybe.

Ir čia, kaip jau minėjome, keistas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio poelgis: partijos prezidiumo sprendimu jis pasiūlė svarstyti galimybę atsistatydinti Vyriausybei ir artimiausiu metu surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Migloti šio pasiūlymo motyvai sukėlė abejonių, ar tik valdantieji nežaidžia dvigubų žaidimų. Juk jie praradę populiarumą visuomenėje, konservatorių reitingai kritę, tad ko jie tikisi iš būsimų rinkimų? Be to Vyriausybė atsistatydina po Prezidento dekreto, Seimas „pasileidžia“ pats arba jį paleidžia šalies vadovas. Vadinasi G. Landsbergio žodžiai tėra propagandinis šou, sako oponentai…

Vyriausybės griūtis, kurią galimai sukėlė A. Tapino tyrimai, kai kam kelia ir įtarimų: kam jis tarnauja, kodėl tokių tyrimų nevykdo VSD, STT ar FNTT, o užleidžia vietą kažkokio visuomenininko saviveiklai, kur ryžtingesnis Prezidento žodis, ar dabar metas valdžios krizei…

Viena aišku: lėšų panaudojimas savivaldos sistemoje yra prastai kontroliuojamas, o tai sudaro sąlygas neskaidriai veiklai ir korupcijai. Pinigų švaistymas saviems politikų reikalams tapo įprastu nebaudžiamu reiškiniu, kompromituojančiu demokratijos padėtį valstybėje. 2021 metų demokratijos indekse Lietuva užėmė 40 vietą su 7,18 balo iš 10, o tarp Baltijos šalių ji buvo trečia. Dabar korupcija savivaldoje šiuos reitingus gerokai nusmukdys.