Vienišas ir apgailėtinas melo korifėjus

Klausimas: kada Putinas meluoja? Atsakymas: kai tik praveria burną. Šį negudrų humorą prisiminiau ir dabar, kai po dviejų savaičių švenčių maratono toks atsakymas pasitvirtino Rusijos karo Ukrainoje faktais. Tačiau viena reikia suprasti: visi agresoriaus melai skirti vietinei auditorijai – eiliniams rusams, kurie kitos informacijos negauna, o dažnas nei jos ieško, nei varginasi gilintis į tikrovę. Tokie tie „geri rusai“.

Juokinga ir apgailėtina, kad per stačiatikių kalėdinę naktį Putinas, kuris anksčiau cerkvę lankydavo bent patikrintų asmenų apsuptyje, dabar stovėjo vienišas Kremliaus Apsireiškimo bažnyčioje lyg koks pamestinukas, raupsuotasis ir, drįsiu tarti, – neįgalus. Buvo pranešimų, kad jis per Kalėdas ketina aplankyti Donecką, bet liko lindėti Kremliuje. Jeigu, kaip teigia Rusijos apklausos, jo „specialiąją karinę operaciją“ palaiko 75-80 proc. rusų, tai ko jis jų taip bijo? Argi jis nepasitiki net patriarchu Kirilu, kuris pamaldas laikė kitoje ortodoksų šventovėje? O gal išlindęs iš savo bunkerio jis turėjo žinių, kad kažką ruošia ir jo aplinka?

Šiaip ar taip šio šimtmečio melagis Putinas vis labiau stumiamas į izoliaciją – ir pasaulio, ir savų rusų. O skelbdamas 36 valandų paliaubas visoje fronto linijoje Ukrainoje, jis apsimelavo eilinį kartą. Rusų artilerija smogė Chersonui. Sugriautas pastatas, kuriame buvo įsikūrę gelbėtojai. Keletas žuvo, keliolika sužeista. Visoje šalyje paskelbtas oro pavojus. „Jis kažką kalbėjo apie tariamas paliaubas, bet iš tikrųjų Rusijos sviediniai vėl krito į Bachmutą ir kitas Ukrainos pozicijas“, – sakė Volodymyras Zelenskis. Iš anksto žinodamas, kad tai „klasta, veidmainystė ir apgaulė“, Kijevas atmetė Putino pasiūlymą. Tai, kad Ukrainos miestai per šias „paliaubas“ buvo apšaudyti ne raketomis, o artilerija, rodo, jog rusai taupo efektyvesnius šaudmenis ir galbūt ruošiasi naujiems puolimams.

Melagienos sklinda ir iš Rusijos štabų. Antai, skleidžiama versija, kad ukrainiečiai patys apšaudo savo pozicijas, kad apkaltintų rusus. Šio melo sustiprinimui rusai surenka HIMARS skeveldras ir išmėto sprogimų vietose, esą, štai net per Kalėdas „nacikai“ nerimsta…

Tuo pačiu iš Maskvos vis skamba raginimai sėsti už derybų stalo, kaltinimai V. Zelenskiui, kad šis jų vengia. Putinas sąmoningai užmiršta vieną esminę Kijevo keliamą sąlygą: deryboms bus palankus metas, kai Rusijos kariuomenė pasitrauks už 1991 m. nustatytos valstybių ribos. Ir taškas. Kokie nors Maskvos siūlymai sustabdyti karo veiksmus korėjietišku „38-osios paralelės“ pavyzdžiu (be taikos sutarties, o tik Paliaubų susitarimu ši paralelė 1948 m. liepos 27 d. padalino pusiasalį į dvi Korėjas, bet konfliktas tęsiasi iki šios dienos), vėlgi tėra gudravimas kaip nors įteisinti Rusijos užgrobtas teritorijas.

Putinui neramu. Kijevas netiki jo melu ir kaip atsaką siunčia grasinančias naujienas apie dar vieną karinės pagalbos bangą iš Vakarų. Per keletą mėnesių Ukrainos pozicijas pasieks galingų ginklų partija iš Prancūzijos, Vokietijos, JAV. Maskvoje baiminamasi, kad Kijevas gaus finansinę paramą ne tik iš Vašingtono, bet ir iš Niujorke įsikūrusios investicijų organizacijos BlackRock. Ši investicijų kompanija įsikūrė 1988 m., o prieš metus jos investicinis fondas sudarė 10 mlrd. JAV dolerių. Prieš pat Naujuosius metus V. Zelenskis užsitikrino jo paramą Ukrainos atstatymui. Gi Maskva virkauja: esą, fondas atima pinigus iš paprastų amerikiečių…

Kokios tuščios tai krokodilo ašaros, liudija nauji pranešimai apie Putino planus: Londono „The Guardian“ rašo, kad jau sausio 15 d. jis ketina paskelbti naują šauktinių mobilizaciją – papildomai prie rudenį pašauktų 300 tūkst. dar prijungti pusę milijono. „Jei ir tuomet Rusija praloš fronte, tuomet Putinas patirs visišką žlugimą“, – pastebi ekspertai.

Žiedas aplink Rusiją veržiasi ne tik Ukrainos fronte. Maskvai prireiks „patrankų mėsos“ ir kituose regionuose. Antai, Japonija pareiškė, kad didins savo šalies militarizavimo mastus, o sausio pradžioje pradėjo galingas karines pratybas prie Rusijos jūros sienos. Tokijas prie ginčytinų keturių Rusijai priklausančių salų dislokuos viršgarsines sklendžiančias raketas. Pagal kasmetinę „Mėlynąją knygą“ – Japonijos užsienio politikos ataskaitą – ir toliau Pietų Kurilai laikomi Japonijos dalimi. Kita vertus, Rusijai daug jėgų prireiks stiprinti pasienį su Suomija, kai planuojama, jog ši Skandinavijos šalis ir Švedija dar šiemet taps pilnateise NATO nare.

Vienu žodžiu, net ir nešaukiant apie greitą Ukrainos pergalę, Rusijos karas prieš šią suverenią valstybę tampa tikru košmaru Putinui. O jo pasitelkta melų artilerija tėra tik pyškinimas į žvirblius. Ką ji gali apgauti?

O Lietuvoje netrukus – dar vienos tragiškosios Sausio 13-osios metinės. Vadinkime ją Pergale, kokios didžioji žmonijos dalis linki ir Ukrainai. Laisvės gynėjų dienos proga numatoma, kad 2023 – ųjų Lietuvos Laisvės premija bus skirta šios šalies vedliui V. Zelenskiui.

Leave a Reply